2011 m. Lietuvoje buvo 1 389 059 būstai (2001 m. – 1 293 029). Per dešimt metų būstų skaičius išaugo 7,4 procento.
Būstų vieno ar dviejų butų namuose, daugiabučiuose namuose ir negyvenamuosiuose pastatuose (toliau – gyvenamieji būstai) buvo 1 mln. 374 tūkst., arba 98,9 procento visų būstų (2001 m. – 1 mln. 275 tūkst., arba 98,6 proc.), bendrabučiuose ir viešbučiuose – 14,6 tūkst., arba 1,1 procento (2001 m. – 17,4 tūkst., arba 1,4 proc.). Būstų, kurie buvo nepritaikytuose gyventi ištisus metus sodo nameliuose, vagonėliuose ar kitokiuose statiniuose (toliau – kitos patalpos), buvo užfiksuota 257, arba 0,02 procento (2001 m. – 554, arba 0,04 proc.).
Mieste 80 procentų būstų buvo daugiabučiuose namuose ir negyvenamuosiuose pastatuose (toliau – butai), kaime vyravo vieno buto namai (78 proc.). Per dešimtmetį tiek mieste, tiek kaime padidėjo vieno buto namų dalis (atitinkamai 2,2 ir 3,5 procentinio punkto) (46 pav.).
Dwellings by type and number of occupants
In 2011, there were 1 389 059 dwellings in Lithuania (in 2001, 1 293 029). Over the decade, the number of dwellings grew by 7.4 per cent.
The number of dwellings located in one or two-dwelling, apartment or non residental buildings (hereinafter referred to as “conventional dwellings”) totalled 1 million 374 thousand, or 98.9 per cent of all dwellings (in 2001, 1 million 275 thousand, or 98.6 per cent), in hostels and hotels – 14.6 thousand, or 1.1 per cent (in 2001, 17.4 thousand, or 1.4 per cent). The number of other quarters (dwellings located in garden houses which are not adjusted for living all year round, trailers and other structures) totalled 257, or 0.02 per cent (in 2001, 554, or 0.04 per cent).
In urban areas, 80 per cent of dwellings were located in apartment or non-residential buildings (hereinafter referred to as “apartments”), while in rural areas those prevailing were one-dwelling buildings (78 per cent). Over the decade, the proportions of one-dwelling buildings increased both in urban and in rural areas (by 2.2 and 3.5 percentage points respectively) (Figure 46).
Būstai pagal tipą mieste ir kaime 2001 ir 2011 metais
Dwellings in urban and rural areas by type, 2001 and 2011
46 pav.
Figure 46
Gyvenamuosiuose būstuose gyveno 2 mln. 993 tūkst. (99,1 proc.) gyventojų, bendrabučiuose ir viešbučiuose – 25,9 tūkst. (0,9 proc.). Kitose patalpose gyveno kiek daugiau negu trys šimtai gyventojų.
Kiek daugiau nei pusė (56,9 proc.) šalies gyventojų gyveno butuose, 38,4 procento – vieno buto namuose. Mieste 1 mln. 541 tūkst. (76,3 proc.) gyventojų gyveno butuose, 380,1 tūkst. (18,8 proc.) – vieno buto namuose. Kaime 778 tūkst. (77,7 proc.) gyventojų gyveno vieno buto namuose (47 pav.).
The number of occupants of conventional dwellings totalled 2 million 993 thousand (99.1 per cent).
Somewhat more than half (56.9 per cent) of the population of the country lived in apartments, 38.4 per cent – in one-dwelling buildings. In urban areas, 1 million 541 thousand (76.3 per cent) inhabitants lived in apartments, 380.1 thousand (18.8 per cent) – in one-dwelling buildings. In rural areas, 778 thousand (77.7 per cent) persons lived in one-dwelling buildings (Figure 47).
Gyventojai pagal būsto tipą mieste ir kaime
Urban and rural population by type of dwelling
47 pav.
Figure 47
1 mln. 267 tūkst. namų ūkių gyveno 1 mln. 181 tūkst. būstų – vidutiniškai 1,1 namų ūkio viename būste. Miestuose daugumoje (94,3 proc.) būstų gyveno po vieną namų ūkį, 5 procentuose būstų – po 2 namų ūkius, 0,7 procento – po 3 ir daugiau namų ūkių, kaime – atitinkamai 92,2, 6,9 ir 0,9 procento.
1 million 267 thousand households were living in 1 million 181 thousand dwellings, i.e., on average, 1.1 households per dwelling. In urban areas, most dwellings (94.3 per cent) were inhabited by one household, 5 per cent of dwellings – by two, 0.7 per cent – by three and more households, in rural areas – 92.2, 6.9 and 0.9 per cent respectively.
Pastatymo laikotarpis
Surašymo duomenimis, 13,4 procento gyvenamųjų būstų buvo pastatyti iki 1945 m. Daugiau nei du trečdaliai gyvenamųjų būstų (71,5 proc.) buvo pastatyti 1946–1990 metais. Nuo 1991 m. iki 2000 m. pastatyta 7 procentai būstų: mieste – 8,1, kaime – 4,8 procento. Gyvenamieji būstai, pastatyti nuo 2001 iki 2011 m., sudarė 6,2 procento visų gyvenamųjų būstų: mieste – 6,7, kaime – 5,2 procento (48 pav.). 1,9 procento gyvenamųjų būstų pastatymo metai nebuvo nurodyti.
Construction period
According to the Census data, 13.4 per cent of conventional dwellings were built before 1945. More than two-thirds of conventional dwellings (71.5 per cent) were built in 1946–1990. From 1991 to 2000, 7 per cent of dwellings were built: in urban areas – 8.1, in the rural ones – 4.8 per cent. Conventional dwellings built from 2001 to 2011 made up 6.2 per cent of all conventional dwellings: in urban areas – 6.7, in the rural ones – 5.2 per cent (Figure 48). The year of construction of 1.9 per cent of conventional dwellings was not indicated.
Gyvenamieji būstai pagal pastatymo laikotarpį
Conventional dwellings by construction period
48 pav.
Figure 48
Pusė (50,8 proc.) nuo 1991 m. iki 2011 m. pastatytų gyvenamųjų būstų buvo Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio miestų savivaldybėse. Juose buvo 27,7 procento visų per minėtą laikotarpį pastatytų vieno buto namų, 46,5 procento visų būstų dviejų butų namuose ir 68,6 procento visų butų.
Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio miestų savivaldybėse buvo 59,4 procento gyvenamųjų būstų, pastatytų nuo 2001 iki 2011 m. Šiose savivaldybėse buvo 31,1 procento visų vieno buto namų, pastatytų minėtu laikotarpiu, 46,7 procento visų būstų dviejų butų namuose ir 90,7 procento visų butų.
Vilniaus miesto savivaldybėje buvo 23,5 procento gyvenamųjų būstų, pastatytų nuo 1991 iki 2011 m., Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio miestų savivaldybėse – atitinkamai 11,1, 14,8 ir po 10,6 procento. Vilniaus miesto savivaldybėje buvo 15,4 procento visų gyvenamųjų būstų, pastatytų nuo 2001 iki 2011 m., Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio miestų savivaldybėse – atitinkamai 4,7, 6,9, 3,3 ir 2,6 procento.
Half (50.8 per cent) of the conventional dwellings built from 1991 to 2011 were located in Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Šiauliai and Panevėžys city municipalities. They comprised 27.7 per cent of all one-dwelling buildings, 46.5 per cent of all dwellings in two-dwelling buildings, and 68.6 per cent of all apartments built during the period in 1991–2011.
59.4 per cent of conventional dwellings built from 2001 to 2011 were located in Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Šiauliai and Panevėžys city municipalities. They comprised 31.1 per cent of all one-dwelling buildings, 46.7 per cent of all dwellings in two-dwelling buildings, and 90.7 per cent of all apartments built during the period in 2001–2011.
In Vilnius city municipality, 23.5 per cent of conventional dwellings were built between 1991 and 2011, in Kaunas and Klaipėda city municipalities – 11.1 and 14.8 per cent respectively, in Šiauliai and Panevėžys city municipalities – 10.6 per cent in each. In Vilnius city municipality, 15.4 per cent of all conventional dwellings were built between 2001 and 2011, in Kaunas, Klaipėda, Šiauliai and Panevėžys city municipalities – 4.7, 6.9, 3.3 and 2.6 per cent respectively.
Apgyvendinimas
1 mln. 169 tūkst. (85,1 proc.) būstų buvo gyvenama nuolat, 46,8 tūkst. (3,4 proc.) būstų buvo naudojami kaip antrieji būstai arba juose buvo gyvenama sezono metu, 151,5 tūkst. (11 proc.) būstų buvo neapgyvendinti. 7 tūkst. (0,5 proc.) būstų apgyvendinimas buvo nenurodytas (49 pav.).
Occupancy status
1 million 169 thousand (85.1 per cent) dwellings were occupied permanently, 46.8 thousand (3.4 per cent) dwellings were used as a second home or seasonally, 151.5 thousand (11 per cent) dwellings were vacant. For 7 thousand (0.5 per cent) dwellings, the occupancy status was not indicated (Figure 49).
Būstai pagal apgyvendinimą
Dwellings by occupancy status
49 pav.
Figure 49
Kaime buvo didesnės neapgyvendintų (13,3 proc. visų kaimo gyvenamosiose vietovėse esančių gyvenamųjų būstų) ir naudojamų kaip antrasis būstas arba gyvenamų sezono metu (6,9 proc.) būstų dalys negu mieste, kur jos sudarė atitinkamai 9,9 ir 1,7 procento visų miesto gyvenamosiose vietovėse esančių gyvenamųjų būstų.
Didžiausia gyvenamųjų būstų, naudojamų kaip antrasis būstas arba gyvenamų sezono metu, dalis buvo Palangos miesto (23 proc. visų būstų), Neringos (19,9), Molėtų rajono (19,8), Varėnos rajono (16,1), Lazdijų rajono (15,4) ir Ignalinos rajono (15 proc.) savivaldybėse.
Didžiausia neapgyvendintų gyvenamųjų būstų dalis buvo Akmenės rajono (20,2 proc. visų būstų), Ukmergės rajono (19), Rokiškio rajono (18), Biržų rajono (17), Skuodo rajono (15,7), Telšių rajono ir Pagėgių (po 15 proc.) savivaldybėse.
Vilniaus miesto savivaldybėje 89,2 procento būstų buvo gyvenami nuolat, 1,1 procento – naudojami kaip antrasis būstas arba gyvenami sezono metu, 8 procentai – neapgyvendinti, 1,7 procento būstų apgyvendinimas nebuvo nurodytas.
In rural areas, the proportions of vacant dwellings (13.3 per cent of all conventional dwellings located in rural areas) and of those used as a second home or seasonally (6.9 per cent) were larger than in the urban ones, where such dwellings made up, respectively, 9.9 and 1.7 per cent of all conventional dwellings located in urban areas.
Nuosavybė
96,6 procento gyvenamųjų būstų buvo gyventojų nuosavybė, 1,4 procento – priklausė valstybei ar savivaldybei, 0,3 – privatiems juridiniams asmenims, 0,5 procento nuosavybė buvo kita (bendroji fizinių asmenų ir juridinių asmenų ar pan.), 1,2 procento nuosavybė nebuvo nurodyta.
Ownership
96.6 per cent of conventional dwellings were owned by natural persons, 1.4 per cent – by the State or municipalities, 0.3 per cent – by private legal persons; the ownership status of 0.5 per cent of dwellings was another (joint ownership of natural and legal persons etc.); for 1.2 per cent of dwellings, the ownership status was not indicated.
Kambarių skaičius ir naudingasis plotas
Daugiausia Lietuvoje buvo dviejų (33 proc.) ir trijų (27,3 proc.) kambarių gyvenamųjų būstų, juose gyveno 63,2 procento gyventojų. Vieno kambario (63 proc.) ir dviejų kambarių (49,3 proc.) gyvenamieji būstai dažniausiai buvo 30–49 m2, trijų kambarių (86,3 proc.) – 50–99 m2 ploto.
Vidutinis vieno gyvenamojo būsto naudingasis plotas buvo 63,1 m2 (2001 m. – 59,6 m2): mieste – 59,6 m2 (2001 m. – 55,3 m2), kaime – 70,3 m2 (2001 m. – 68,5 m2).
Vidutiniškai vienam gyventojui teko 26,2 m2 naudingojo ploto (2001 m. – 22,6 m2): mieste – 24,9 m2 (2001 m. – 21,2 m2), kaime – 28,6 m2 (2001 m. – 25,4 m2).
Daugiausia naudingojo ploto vidutiniškai vienam gyventojui teko Alytaus (31,8 m2), Kauno (30,4), Biržų (30,2) ir Anykščių (29,8) rajonų savivaldybėse, mažiausiai – Neringos (22,6), Visagino (22,9), Klaipėdos miesto (23,8) ir Vilniaus miesto (24,3 m2) savivaldybėse (50 pav.).
Number of rooms and useful floor area
In Lithuania, two- (33 per cent) and three- (27.3 per cent) room conventional dwellings made up the largest proportion; they were inhabited by 63.2 per cent of the total population. The useful floor area of one- (63 per cent) and two- (49.3 per cent) room conventional dwellings was usually 30–49 square meters, of three-room conventional dwellings (86.3 per cent) – 50–99 square meters.
The average useful floor area of a conventional dwelling was 63.1 square meters (in 2001, 59.6): in urban areas – 59.6 (in 2001, 55.3), in rural areas – 70.3 (in 2001, 68.5).
The average useful floor area per capita was 26.2 square meters (in 2001, 22.6): in urban areas – 24.9 (in 2001, 21.2), in rural areas – 28.6 (in 2001, 25.4) (Figure 50).
Naudingasis gyvenamojo būsto plotas,
vidutiniškai tenkantis vienam gyventojui, savivaldybėse
Average useful floor area of a conventional dwelling per capita in municipalities
50 pav.
Figure 50
Patogumai
74,4 procento gyvenamųjų būstų turėjo karštą vandenį, 76 procentai – vonią, dušą, 75,9 procentai – tualetą su nutekamuoju vandeniu, 85,8 procento – vandentiekį, 85,6 procentai – kanalizaciją (51 pav.). Per dešimt metų tarp surašymų padaugėjo gyvenamųjų būstų, turinčių šiuos patogumus. Labiausiai padidėjo gyvenamųjų būstų, turinčių vandentiekį ir kanalizaciją, dalis (apie 10 procentinių punktų).
Conveniences
74.4 per cent of conventional dwellings had hot water, 76 per cent – bath, shower, 75.9 per cent – flush toilet, 85.8 per cent – water supply, 85.6 per cent – sewerage (Figure 51). Over the decade between censuses, the number of conventional dwellings having these conveniences increased. The largest increase was observed in the proportion of conventional dwellings having water supply and sewerage (about 10 percentage points).
Gyvenamųjų būstų patogumai 2001 ir 2011 metais
Conveniences in conventional dwellings, 2001 and 2011
51 pav.
Figure 51
Surašymo metu buvo užfiksuoti miesto ir kaimo gyvenamųjų būstų aprūpinimo patogumais skirtumai (52 pav.). Kaime gyvenamųjų būstų, aprūpintų patogumais, dalis didėjo: karštu vandeniu – nuo 29,3 procento 2001 m. iki 43,5 – 2011 m., vandentiekiu – nuo 47 iki 63,3, ir kanalizacija – nuo 41,9 iki 62,9. Mieste gyvenamųjų būstų, aprūpintų patogumais, dalis didėjo lėčiau.
During the Census, differences between the availability of conveniences in urban and rural conventional dwellings were recorded (Figure 52). In rural areas, an increase in the availability of conveniences in conventional dwellings was observed: hot water – from 29.3 per cent in 2001 to 43.5 per cent in 2011, water supply – from 47 to 63.3, sewerage – from 41.9 to 62.9 per cent respectively. In urban areas, the availability of conveniences in conventional dwellings was growing at a slower pace.
Gyvenamųjų būstų patogumai
mieste ir kaime 2001 ir 2011 metais
Conveniences in urban and rural conventional dwellings, 2001 and 2011
52 pav.
Figure 52
973,5 tūkst. gyvenamųjų būstų (70,8 proc. visų gyvenamųjų būstų) buvo įrengti visi patogumai, juose gyveno 2 mln. 262 tūkst. gyventojų (74,3 proc. visų gyvenamuosiuose būstuose gyvenusių asmenų).
Mieste tokie būstai sudarė 87,5 procento visų gyvenamųjų būstų, kuriuose gyveno 87,2 procento miesto gyventojų, kaime – 37,6 procento gyvenamųjų būstų, kuriuose gyveno 48,4 procento kaimo gyventojų.
80 procentų gyvenamųjų būstų virtuvė buvo įrengta kaip atskiras kambarys, 8,4 procento – kambario dalyje, 3,1 procento – kitoje patalpoje (virtuvė buvo ne gyvenamajame būste, o, pvz., bendrai naudojama bendrabutyje ar pan.), 0,2 procento būstų virtuvės neturėjo. 8,3 procento gyvenamųjų būstų nebuvo nurodyta, ar juose buvo virtuvė.
723,1 tūkst. gyvenamųjų būstų (52,6 proc.) buvo įrengtas centrinis šildymas iš šilumos tinklų, 332,4 tūkst. (24,2 proc.) – centrinis šildymas iš vietinio šilumos šaltinio, 292,9 tūkst. (21,3 proc.) gyvenamųjų būstų buvo šildomi krosnimi, židiniu ir pan. 25,9 tūkst. būstų (1,9 proc.) šildymo būdas nebuvo nurodytas.
Mieste 75,6 procento gyvenamųjų būstų buvo įrengtas centrinis šildymas iš šilumos tinklų. Kaime 49 procentai gyvenamųjų būstų buvo šildomi krosnimi, židiniu ar kitu būdu, o 41,5 procento gyvenamųjų būstų turėjo centrinį šildymą iš vietinio šilumos šaltinio.
973.5 thousand conventional dwellings (70.8 per cent of all conventional dwellings) had all conveniences; they were inhabited by 2 million 262 thousand persons (74.3 per cent of all persons living in conventional dwellings).
In urban areas, such dwellings made up 87.5 per cent of all conventional dwellings; they were inhabited by 87.2 per cent of the urban population. In rural areas, such dwellings made up 37.6 per cent of all conventional dwellings; they were inhabited by 48.4 per cent of the rural population.
In 80 per cent of conventional dwellings, a kitchen was equipped as a separate room, in 8.4 per cent – in part of a room, in 3.1 per cent – in another place (not in the conventional dwelling itself but, for example, as a shared kitchen in a hostel etc.). There was no kitchen in 0.2 per cent of the dwellings. For 8.3 per cent of conventional dwellings, it was not indicated whether a kitchen was available.
723.1 thousand conventional dwellings (52.6 per cent) had central heating from a central heating system, 332.4 thousand (24.2 per cent) – central heating from a local heating source, 292.9 thousand (21.3 per cent) were heated by a stove, fireplace, etc. For 25.9 thousand conventional dwellings (1.9 per cent), the type of heating was not indicated.
75.6 per cent of urban conventional dwellings had central heating from a central heating system. In rural areas, 49 per cent of conventional dwellings were heated by a stove, fireplace, etc., 41.5 per cent – had central heating from a local heating source.
