book external view

Namų ūkiai ir šeimos, jų gyvenimo sąlygos

Households and families, their living conditions

Gyventojų santuokinė padėtis

Surašymo metu 15 metų ir vyresnių asmenų buvo klausiama, kokia jų santuokinė padėtis: ar jie buvo susituokę, išsituokę, našliai, ar niekada negyveno santuokoje.

Per paskutinį dešimtmetį pasikeitė gyventojų struktūra pagal santuokinę padėtį. Didėjo niekada negyvenusių santuokoje 15 metų ir vyresnių asmenų dalis: vyrų – nuo 28,3 procento 2001 m. iki 32,2 procento – 2011 m., moterų – atitinkamai nuo 21,2 iki 23,5 procento (36 pav.). Sumažėjo susituokusių vyrų ir moterų dalis. 2011 m. vedę vyrai sudarė 54,9 procento visų 15 metų ir vyresnių vyrų, moterys – 45,9 procento visų 15 metų ir vyresnių moterų (2001 m. – atitinkamai 60,7 ir 51,6 proc.). Per dešimt metų padidėjo išsituokusių asmenų (vyrų – 1,5, moterų – 2,2 procentinio punkto) ir našlių (vyrų – 0,4, moterų – 1,2 procentinio punkto) dalis. 2011 m. išsituokusių moterų buvo 1,6 karto, našlių moterų – 6 kartais daugiau negu vyrų.

Population by marital status

During the Census, persons aged 15 and older were asked about their marital status: whether they were married, divorced, widowed or never married.

Over the decade between the last censuses, the population structure by marital status changed. The proportion of single (never married) people aged 15 and older was on the increase: that of men grew from 28.3 per cent in 2001 to 32.2 per cent In 2011, that of women – from 21.2 to 23.5 per cent respectively (Figure 36). The proportions of both married men and married women decreased: in 2011, married men made up 54.9 per cent of all men, married women – 45.9 per cent of all women aged 15 and older (in 2001, 60.7 and 51.6 per cent respectively). Over the decade, the proportions of both divorced (men – by 1.5, women – by 2.2 percentage points) and widowed (men – by 0.4, women – by 1.2 percentage points) persons increased. In 2011, the number of divorced women was 1.6 times, that of widowed women – 6 times higher than that of men.

Gyventojai* pagal santuokinę padėtį 2001 ir 2011 metais

Population** by marital status, 2001 and 2011

36 pav.

Figure 36

LT – Grafikas. Jame pavaizduota: 15 metų ir vyresni gyventojai pagal santuokinę padėtį ir lytį 2001 m. ir 2011 m., procentais. 
Vyrai: vedę – 60,7 procento (2001 m.) ir 54,9 procento (2011 m.), niekada negyvenę santuokoje – 28,3 procento (2001 m.) ir. 32,2 procento (2011 m.), našliai – 3,2 procento (2001 m.) ir 3,6 procento (2011 m.), išsituokę – 7,8 procento 2001 m. ir 9,3 procento (2011 m.).
Moterys: ištekėjusios – 51,6 procento (2001 m.) ir 45,9 procento (2011 m.), niekada negyvenusios santuokoje – 21,2 procento (2001 m.) ir 23,5 procento (2011 m.), našlės – 17 procentų (2001 m.) ir 18,2 procento (2011 m.), išsituokusios – 10,2 procento (2001 m.) ir 12,4 procento (2011 m.)

EN – Graph. It shows the population aged 15 and older by marital status and sex in 2001 and 2011, in per cent. 
Men: married – 60.7 per cent in 2001 and 54.9 per cent in 2011, single (never married) – 28.3 per cent in 2001 and 32.2 per cent in 2011, widowed – 3.2 per cent in 2001 and 3.6 per cent in 2011, divorced – 7.8 per cent in 2001 and 9.3 per cent in 2011.
Women: married – 51.6 per cent in 2001 and 45.9 per cent in 2011, single (never married) – 21.2 per cent in 2001 and 23.5 per cent in 2011, widowed – 17 per cent in 2001 and 18.2 per cent in 2011, divorced – 10.2 per cent in 2001 and 12.4 per cent in 2011.

* 15 metų ir vyresni.

** Aged 15 and older.

1 mln. 293 tūkst. gyventojų, t. y. kas antras 15 metų ir vyresnis gyventojas buvo susituokęs. Vedę vyrai sudarė 54,9 procento visų 15 metų ir vyresnių vyrų, ištekėjusios moterys – 45,9 procento visų 15 metų ir vyresnių moterų.

711,4 tūkst. gyventojų, t. y. kas ketvirtas 15 metų ir vyresnis gyventojas, niekada negyveno santuokoje. Niekada negyvenusių santuokoje vyrų buvo daugiau negu moterų: kas trečias vyras ir kas ketvirta moteris niekada negyveno santuokoje.

284,9 tūkst. gyventojų, arba kas devintas 15 metų ir vyresnis gyventojas, buvo išsituokęs (išsituokusi).

300,6 tūkst. gyventojų, arba kas aštuntas 15 metų ir vyresnis gyventojas, buvo našlys (našlė).

Niekada negyvenusių santuokoje vyrų daugiausia buvo 15–24 (56,6 proc. niekada negyvenusių santuokoje vyrų) ir 25–29 (16,4 proc.) metų amžiaus grupėse (37 pav.). Moterų, niekada negyvenusių santuokoje, dalis buvo mažesnė negu vyrų, išskyrus 15–19 metų ir 45 metų ir vyresnių moterų amžiaus grupes.

In 2011, 1 million 293 thousand persons, or each second person aged 15 and older, were married. Married men made up 54.9 per cent of all men aged 15 and older, married women – 45.9 per cent of all women aged 15 and older.

711.4 thousand persons, or each fourth person aged 15 and older, were single (never married). The proportion of men who had never been married was larger than that of women: each third man and each fourth woman was never married.

284.9 thousand persons, or each ninth person aged 15 and older, were divorced.

300.6 thousand persons, or each eighth person aged 15 and older, were widowed.

The largest number of single (never married) men was in the age groups of 15–24 (56.6 per cent of all single men aged 15 and older) and 25–29 (16.4 per cent) (Figure 37). The proportion of single (never married) women was smaller than that of men, except for the women age groups of 15–19 and 45 and older.

gyventojai* pagal santuokinę padėtį

Population** by marital status

37 pav.

Figure 37

LT – Grafikas–piramidė. Jame pavaizduota: 15 metų ir vyresni gyventojai pagal santuokinę padėtį, lytį ir amžiaus grupes. Niekada negyvenusių santuokoje vyrų ir moterų daugiausia buvo 15–29 metų amžiaus grupėse, vedusių (ištekėjusių) ir išsituokusių vyrų ir moterų – 45–54 metų amžiaus grupėse, našlių vyrų ir moterų – 75–79 metų amžiaus grupėje. 

EN – Graph-pyramid. It shows the population aged 15 and older by marital status, sex and age group. The largest proportions of men and women who were never married were in the age group of 15–29, married and divorced – in the age group of 45–54, widow(er)s – in the age group of 75–79.

* 15 metų ir vyresni.

** Aged 15 and older.

15–44 metų amžiaus grupėje ištekėjusių moterų dalis buvo didesnė negu vyrų, ypač išsiskyrė 25–29 metų amžiaus grupė, kurioje ištekėjusių moterų dalis buvo 2,1 procentinio punkto didesnė negu vedusių vyrų.

30–59 metų amžiaus grupėje išsituokusių vyrų dalis buvo didesnė negu moterų.

Našlių moterų dalis beveik visose amžiaus grupėse buvo didesnė negu vyrų.

In the age group of 15–44, the proportion of married women was larger than that of men. The age group of 25–29 was particularly prominent in this respect: the proportion of married women in this group exceeded that of married men by 2.1 percentage points.

In the age group of 30–59, the proportion of divorced men was larger than that of women.

The proportions of widowed women were larger than that of men in almost all age groups.

Gyventojų šeiminė padėtis namų ūkyje

Surašymo metu gauta informacija leido suskirstyti namų ūkius pagal asmens šeiminę padėtį namų ūkyje: ar jis buvo sutuoktinis, sugyventinis, viena motina ar tėvas su vaikais iki 18 metų, vaikas, asmuo, gyvenantis vienas, ir kita.

Namų ūkių gyventojų šeiminė padėtis pasiskirstė taip: sutuoktiniai sudarė 38,9 procento (1 mln. 176 tūkst.), vaikai iki 18 metų – 18,4 (554,9 tūkst.), asmenys, gyvenantys vieni, – 13,3 (401,4 tūkst.), sugyventiniai – 5 (150,5 tūkst.), vieni tėvai su vaikais iki 18 metų – 3,6 procento (107,7 tūkst.), iš jų motinos – 84,2 (90,7 tūkst.) ir tėvai – 15,8 procento (17 tūkst.) (38 pav.).

Family status in the household

The information obtained during the Census made it possible to break down households by a person’s family status in the household: whether s/he was a spouse, cohabitant (common-law husband/wife), lone mother/father with children under 18, child, person living alone, etc.

The distribution of family statuses of persons living in households was as follows: spouses made up 38.9 per cent (1 million 176 thousand), children under 18 – 18.4 per cent (554.9 thousand), persons living alone – 13.3 per cent (401.4 thousand), cohabitants – 5 per cent (150.5 thousand), lone parents with children under 18 – 3.6 per cent (107.7 thousand), of whom mothers – 84.2 per cent (90.7 thousand), fathers – 15.8 per cent (17 thousand) (Figure 38).

Gyventojai pagal šeiminę padėtį namų ūkyje

Population by family status in the household

38 pav.

Figure 38

LT – Skritulinis grafikas. Jame pavaizduota: gyventojai pagal šeiminę padėtį namų ūkyje, procentais. Sutuoktiniai sudarė 38,9 procento visų namų ūkių gyventojų, vaikai iki 18 metų – 18,4 procento, asmenys, gyvenantys vieni – 13,3 procento, sugyventiniai – 5 procentus, vienos motinos ir vieni tėvai su vaikais iki 18 metų – 3,6 procento, kiti – 20,8 procento visų namų ūkių gyventojų.

EN – Pie graph. It shows the population by family status in the household, in per cent. Spouses made up 38.9, children aged under 18 – 18.4, persons living alone – 13.3, cohabitants – 5, lone mothers and fathers with children aged under 18 – 3.6, others – 20.8 per cent of the total population of households.

Per dešimtmetį padidėjo vienų tėvų su vaikais iki 18 metų (toliau – vieni tėvai) (0,3 procentinio punkto), sugyventinių (1,8), asmenų, gyvenančių vienų, (2,1) ir kitų asmenų (4,1) dalys namų ūkiuose, sumažėjo – sutuoktinių (3 procentiniais punktais) ir vaikų iki 18 metų (5,3) dalys.

Sutuoktinių (39,1 proc.), vienų tėvų (3,9 proc.) ir gyvenusių vienų asmenų (14 proc.) dalys namų ūkiuose mieste buvo didesnės negu kaime (atitinkamai 38,5, 3 ir 12 proc.), o vaikų iki 18 metų (19,5 proc.), sugyventinių (5,6 proc.) ir kitų asmenų (giminaičių ir ne giminaičių) (21,4 proc.) dalys kaime buvo didesnės negu mieste (atitinkamai 17,8, 4,7 ir 20,5 proc.).

Sugyventiniai sudarė 5 procentus visų namų ūkių gyventojų: kaime jų buvo 5,6 procento, mieste – 4,7 procento. 5,4 procento vyrų ir 4,6 procento moterų gyveno sugyventinių poroje.

Sutuoktinių didžiausia dalis buvo 45–54 metų amžiaus grupėje (24,8 proc.), sugyventinių – 25–29 metų amžiaus grupėje (13,5 proc.), vienų tėvų – 35–39 metų amžiaus grupėje (23,4 proc.), vienų asmenų – 45 metų ir vyresnio amžiaus grupėse (39 pav.).

Over the decade, there was an increase in the proportions of lone parents with children under 18 (hereinafter referred to as “lone parents”) – by 0.3, cohabitants – by 1.8, persons living alone – by 2.1, and other persons living in households – by 4.1 percentage points, a decrease – in the proportions of spouses (by 3 percentage points) and children under 18 (by 5.3 percentage points).

The proportions of spouses (39.1 per cent), lone parents (3.9 per cent) and persons living alone (14 per cent) in urban households were higher than in the rural ones (38.5, 3 and 12 per cent respectively), while the proportions of children under 18 (19.5 per cent), cohabitants (5.6 per cent) and other persons (relatives and non-relatives) (21.4 per cent) in rural households were larger than in the urban ones (17.8, 4.7 and 20.5 per cent respectively).

Cohabitants made up 5 per cent of all persons living in households: in rural areas, they made up 5.6, in the urban ones – 4.7 per cent. 5.4 per cent of men and 4.6 per cent of women were living in a cohabiting couple.

The major proportion of spouses was in the age group of 45–54 (24.8 per cent), cohabitants – in the age group of 25–29 (13.5 per cent), lone parents – in the age group of 35–39 (23.4 per cent), persons living alone – in the age group of 45 and older (Figure 39).

Gyventojai pagal šeiminę
padėtį namų ūkyje ir amžiaus grupes

Population by family status in the household and age group

39 pav.

Figure 39

LT – Grafikas. Jame pavaizduota: gyventojai pagal šeiminę padėtį namų ūkyje ir amžiaus grupes, procentais. Sutuoktinių didžiausia dalis buvo 45–54 metų amžiaus grupėje, sugyventinių – 25–29 metų amžiaus grupėje, vienų tėvų su vaikais iki 18 metų – 35–39 metų amžiaus grupėje, vienų asmenų – 45 metų ir vyresnio amžiaus grupėse.

EN – Graph. It shows the population by family status in the household and age group, in per cent. The major proportion of spouses was in the age group of 45–54, cohabitants – in the age group of 25–29, lone parents with children aged under 18 – in the age group of 35–39, persons living alone – in the age group of 45 and older.

Beveik pusė sugyventinių – 44,7 procento vyrų ir 41,6 procento moterų – niekada negyveno santuokoje, 43,4 procento vyrų ir 39,9 procento moterų buvo išsituokę.

40,5 procento vienų tėvų buvo išsituokę ir 28,1 procento – susituokę. 41,3 procento vienų motinų, auginančių vaikus iki 18 metų, (toliau – vienos mamos) buvo išsituokusios. Vieni tėvai (vyrai) su vaikais iki 18 metų (toliau – vieni tėčiai) dažniausiai buvo vedę (41 proc.) arba išsituokę (36,4 proc.). Kaime palyginti su miestu, didesnėje dalyje šeimų, kuriose vaikai augo tik su viena mama ar vienu tėčiu, niekada nebuvo įregistruota santuoka (kaime – 26,5 proc., mieste – 22,6 proc.) arba vienas iš tėvų buvo našlys (atitinkamai 11,5 ir 6,2 proc.). Kaimo moterys, vienos auginančios vaikus, rečiau nei miestietės buvo išsiskyrusios (kaime – 36,1 proc., mieste – 43,3 proc.).

Asmenys, gyvenę vieni, dažniausiai buvo našliai arba niekada negyvenę santuokoje. 49,8 procento moterų, kurios gyveno vienos, buvo našlės, 23,5 procento – niekada negyvenusios santuokoje. 39,8 procento vyrų, kurie gyveno vieni, niekada negyveno santuokoje, 28,7 procento – buvo išsituokę.

29,7 procento vienų tėvų buvo įgiję aukštąjį išsilavinimą. Kas ketvirtas susituokęs asmuo turėjo aukštąjį išsilavinimą. Kas antras sugyventinis turėjo vidurinį išsilavinimą. Kas trečias kaimo gyventojas, gyvenęs vienas, turėjo pradinį išsilavinimą, buvo nebaigęs mokyklos ar neraštingas.

Almost half of cohabitants – 44.7 per cent of men and 41.6 per cent of women – were never married, 43.4 per cent of men and 39.9 per cent of women were divorced.

40.5 per cent of lone parents were divorced, 28.1 per cent – married. 41.3 per cent of lone mothers raising children under 18 (hereinafter referred to as “lone mothers”) were divorced. Lone fathers with children under 18 (hereinafter referred to as “lone fathers”) usually were married (41 per cent) or divorced (36.4 per cent). In rural areas, in the major part of the families where children were growing with one of the parents, marriage was never registered (in rural areas – 26.5 per cent, in urban areas – 22.6 per cent) or one of the parents was a widow(er) (11.5 and 6.2 per cent respectively). Rural women raising children alone were divorced less often than urban women (in rural areas – 36.1 per cent, in urban areas – 43.3 per cent).

Persons living alone usually were widowed or never married. 49.8 per cent of women living alone were widows, 23.5 per cent – never married. 39.8 per cent of men living alone were never married, 28.7 per cent – divorced.

29.7 per cent of lone parents had higher education. Each fourth married person had higher education. Each second cohabitant had upper secondary education. Each third rural resident living alone had primary, no primary education or was illiterate.

Namų ūkiai

2011 m. Lietuvoje buvo 1 mln. 267 tūkst. namų ūkių (2001 m. – 1 mln. 357 tūkst.). Per dešimtmetį namų ūkių skaičius sumažėjo 6,6 procento.

Miestuose buvo 870,2 tūkst. (68,7 proc.) namų ūkių, kaimo gyvenamosiose vietovėse – 397,1 tūkst. (31,3 proc.).

Vidutinis namų ūkis sumažėjo nuo 2,55 asmens 2001 m. iki 2,38 asmens – 2011 m. (mieste – atitinkamai nuo 2,48 iki 2,32, kaime – nuo 2,71 iki 2,52). Vidutinio namų ūkio dydis įvairavo Lietuvos savivaldybėse nuo 2,21 asmens Ignalinos rajono savivaldybėje iki 2,72 asmens – Kauno rajono savivaldybėje (40 pav.).

Households

In 2011, there were 1 million 267 thousand households in Lithuania (in 2001, 1 million 357 thousand). Over the decade, the number of households decreased by 6.6 per cent.

There were 870.2 thousand (68.7 per cent of all households) households in urban and 397.1 thousand (31.3 per cent) households in rural areas.

The average size of a household decreased from 2.55 persons in 2001 to 2.38 persons in 2011 (in urban areas – from 2.48 to 2.32, in the rural ones – from 2.71 to 2.52 persons respectively) (Figure 40).

Namų ūkiai savivaldybėse pagal vidutinį namų ūkio dydį

Households in municipalities by average household size

40 pav.

Figure 40

LT – Žemėlapis. Jame pavaizduota: namų ūkiai savivaldybėse pagal vidutinį namų ūkio dydį, nuo <2,30 iki >2,59. Didžiausi vidutiniai namų ūkiai buvo Kauno, Klaipėdos, Vilniaus, Šilalės, Kretingos rajonų savivaldybėse.

EN – Map. It shows households in municipalities by average household size, from <2.30 to >2.59. The largest average household size was recorded in Kaunas, Klaipėda, Vilnius, Šilalė, Kretinga district municipalities.

31,7 procento namų ūkių buvo iš vieno asmens, 62 procentai – iš dviejų–keturių asmenų (41 pav.). Penkių ar daugiau asmenų namų ūkiai sudarė 6,3 procento visų namų ūkių.

31.7 per cent of households were one-person households, 62 per cent – two–four-person households (Figure 41). Households consisting of five or more members made up 6.3 per cent of all households.

Namų ūkiai pagal dydį mieste ir kaime

Urban and rural households by size

41 pav.

Figure 41

LT – Trys grafikai. Juose pavaizduota: namų ūkiai pagal dydį iš viso Lietuvoje, mieste ir kaime, procentais. Lietuvoje 31,7 procento namų ūkių buvo iš vieno asmens, 28,3 procento – iš dviejų, 19,2 procento – iš trijų, 14,5 procento – iš keturių, 6,3 procento – iš penkių ir daugiau asmenų. 
Mieste 32,4 procento namų ūkių buvo iš vieno asmens, 28,7 procento – iš dviejų, 19,9 procento – iš trijų, 14,2 procento – iš keturių, 4,8 procento – iš penkių ir daugiau asmenų. 
Kaime 30,1 procento namų ūkių buvo iš vieno asmens, 27,5 procento – iš dviejų, 17,6 procento – iš trijų, 15,1 procento – iš keturių, 9,7 procento – iš penkių ir daugiau asmenų.

EN – Three graphs, showing households in Lithuania, urban and rural areas by size, in per cent. 
In Lithuania, 31.7 per cent of households were one-, 28.3 per cent – two-, 19.2 per cent – three-, 14.5 per cent – four-, 6.3 per cent – five- and more person households.
In urban areas, 32.4 per cent of households were one-, 28.7 per cent – two-, 19.9 per cent – three-, 14.2 per cent – four-, 4.8 per cent – five- and more person households.
In rural areas, 30.1 per cent of households were one-, 27.5 per cent – two-, 17.6 per cent – three-, 15.1 per cent – four-, 9.7 per cent – five- and more person households.

Didžiausia penkių ar daugiau asmenų namų ūkių dalis buvo Šilalės rajono (12,1 proc.), Rietavo (11,4), Kalvarijos (11,1), Šakių rajono (10,9), Lazdijų rajono (10,3) ir Kauno rajono (10 proc.) savivaldybėse.

Šeimos (šeiminiai namų ūkiai)

2011 m. buvo 861,4 tūkst. šeimų (2001 m. – 962,6 tūkst.), jas sudarė 2 607,8 tūkst. asmenų (2001 m. – 3 059 tūkst.). Per dešimt metų šeimų skaičius sumažėjo 10,5 procento.

54,2 procento šeimų sudarė vienos šeimos namų ūkiai, susidedantys iš sutuoktinių ar sugyventinių poros be vaikų, sutuoktinių ar sugyventinių poros su vaikais iki 18 metų ar vienų tėvų su vaikais iki 18 metų. 44,1 procento šeiminių namų ūkių buvo kitokių šeimų namų ūkiai, kuriuos sudarė sutuoktinių ar sugyventinių poros be ar su vaikais ir kitais asmenimis arba vieni tėvai su vaikais ir kitais asmenimis.

Nežymią visų šeiminių namų ūkių dalį sudarė dviejų ir daugiau šeimų namų ūkiai (1,7 proc.).

41,3 procento šeimų sudarė 2 asmenys, 28,1 procento – 3 asmenys, 21,3 procento – 4 asmenys, 9,3 procento – 5 ir daugiau asmenų.

2011 m. Lietuvoje gyveno 362,7 tūkst. šeimų su vaikais iki 18 metų (42,1 proc. visų šeimų). Iš jų 58,2 procento šeimų augino po vieną vaiką, 33,7 procento šeimų – po 2, 8,1 procento šeimų – po 3 ir daugiau vaikų. Kas penkioliktoje šeimoje vaikai iki 18 metų augo su vienu iš tėvų (42 pav.).

Families (family households)

In 2011, there were 861.4 thousand families in Lithuania (in 2001, 962.6 thousand), with 2 607.8 thousand persons living in them (in 2001, 3 059 thousand). Over the decade, the number of families decreased by 10.5 per cent.

54.2 per cent of families were comprised of one-family households, consisting of spouses or cohabitants without children, spouses or cohabitants with children under 18, or lone parents with children under 18. 44.1 per cent of family households were other family households, consisting of spouses or cohabitants with or without children and with other persons, or lone parents with children and with other persons.

A small part (1.7 per cent) of family households was made up of households consisting of two and more families.

41.3 per cent of families had two, 28.1 per cent – three, 21.3 per cent – four, 9.3 per cent – five and more members.

In 2011, there were 362.7 thousand families with children under 18 in Lithuania (42.1 per cent of all families). Out of that number, 58.2 per cent of families were raising one, 33.7 per cent – two, 8.1 per cent – three and more children. In each fifteenth family, children under 18 were growing with one of the parents (Figure 42).

Šeimos su vaikais iki 18 metų 2001 ir 2011 metais

Families with children under 18, 2001 and 2011

42 pav.

Figure 42

LT – Grafikas. Jame pavaizduota: šeimos su vaikais iki 18 metų 2001 m. ir 2011 m., procentais. 2011 m. šeimų su 1 vaiku buvo 58,2 procento (2001 m. – 52,8 proc.), su 2 vaikais – 33,7 procento (2001 m. – 37,5 proc.), su 3 vaikais – 6,2 procento (2001 m. 7,4 proc.), su 4 vaikais –1,3 procento (2001 m. – 1,6 proc.), ≥5 vaikų – 0,6 procento (2001 m. 0,7 proc.).

EN – Graph. It shows families with children aged under 18 in 2001 and 2011, in per cent. In 2011, 58.2 per cent of families were raising one (in 2001, 52.8 per cent), 33.7 per cent – two (in 2001, 37.5 per cent), 6.2 per cent – three (in 2001, 7.4 per cent), 1.3 per cent – four (in 2001, 1.6 per cent), 0.6 per cent– five and more (in 2001, 0.7 per cent) children.

2011 m. 1 tūkst. šeimų teko 418 šeimų, auginančių du ar daugiau vaikų (2001 m. – 472), padaugėjo šeimų, auginančių vieną vaiką (2011 m. 1 tūkst. šeimų teko 582 šeimos, auginančios vieną vaiką iki 18 metų, 2001 m. – 528).

Vidutinis šeimos dydis sumažėjo nuo 3,18 asmens 2001 m. iki 3,03 asmens – 2011 m.: mieste – nuo 3,11 iki 2,96, kaime – nuo 3,32 iki 3,18 asmens.

Gausiausios šeimos buvo Šilalės rajono (vidutinis šeimos dydis – 3,27 asmens), Rietavo (3,27), Kalvarijos (3,26), Kauno rajono (3,25), Šakių rajono (3,22) ir Vilniaus rajono (3,21) savivaldybėse. Mažiausios šeimos – Visagino (2,79 asmens), Klaipėdos miesto, Šiaulių miesto, Panevėžio miesto (po 2,89), Ignalinos rajono (2,93) ir Ukmergės rajono (2,94) savivaldybėse. Vilniaus miesto savivaldybėje vidutinę šeimą sudarė 2,98 asmens.

In 2011, there were 418 families raising two or more children per 1 000 families (in 2001, 472), while the number of families raising one child increased (in 2011, 582 families raising one child per 1 000 families, in 2001 – 528).

The average size of a family decreased from 3.18 persons in 2001 to 3.03 persons in 2011 (in urban areas – from 3.11 to 2.96, in rural areas – from 3.32 to 3.18 persons respectively).

Nešeiminiai namų ūkiai

Nešeiminiai namų ūkiai, sudaryti iš vieno asmens ar grupės asmenų, nesusijusių santuokiniais ar giminystės ryšiais, sudarė 32 procentus visų namų ūkių (405,9 tūkst.). 2001 m. nešeiminiai namų ūkiai sudarė 29,1 procento visų namų ūkių (394,2 tūkst.).

Mieste nešeiminių namų ūkių dalis (32,8 proc.) buvo didesnė negu kaime (30,4 proc.).

Daugumą nešeiminių namų ūkių sudarė vieno asmens namų ūkiai (98,9 proc.).

66,5 procento vieno asmens namų ūkių sudarė moterys, 33,5 procento – vyrai. Vieno asmens namų ūkiuose vyrai dominavo iki 54 metų, o moterys – 60 metų ir vyresnių amžiaus grupėje (43 pav.). Vieno asmens namų ūkiuose vyrų iki 54 metų buvo 10,6 procento daugiau negu moterų, o 60 metų ir vyresnių moterų buvo 4,1 karto daugiau nei vyrų.

Non-family households

Non-family households, consisting of one person or of a group of persons who are not in kin or marital relationships, made up 32 per cent of all households (405.9 thousand). In 2001, non-family households made up 29.1 per cent of all households (394.2 thousand).

In urban areas, the proportion of non-family households (32.8 per cent) was higher than in rural areas (30.4 per cent).

Most of the non-family households (98.9 per cent) were one-person households.

66.5 per cent of one-person households were comprised of women, 33.5 per cent – men. In one-person households, men dominated in the age group under 54, women – in the age group of 60 and older (Figure 43). In such households, the number of men aged under 54 exceeded that of women by 10.6 per cent, while the number of women aged 60 and older was 4.1 times larger than that of men.

Vieno asmens namų ūkių gyventojai
pagal lytį ir amžiaus grupes

Population of one-person households by sex and age group

43 pav.

Figure 43

LT – Grafikas. Jame pavaizduota: vieno asmens namų ūkių gyventojai pagal lytį ir amžiaus grupes, procentais. 
Vyrai: ≤19 metų – 2,1 procento, 20–24 metų amžiaus grupėje – 9,2 procento, 25–29 metų – 9 procentai, 30–34 metų – 7,1 procento, 35–39 metų – 6,8 procento, 40–44 metų – 7,4 procento, 45–49 metų – 8,8 procento, 50–54 metų – 9,6 procento, 55–59 metų – 8,3 procento, 60–64 metų – 7,3 procento, 65–69 metų – 6,3 procento, 70–74 metų – 6,7 procento, 75-79 metų – 5,2 procento, ≥80 metų – 6,2 procento.
Moterys: ≤19 metų – 1,3 procento, 20–24 metų amžiaus grupėje – 5,2 procento, 25–29 metų – 3,4 procento, 30–34 metų – 2,1 procento, 35–39 metų – 1,9 procento, 40–44 metų – 2,5 procento, 45–49 metų – 4,2 procento, 50–54 metų – 6,7 procento, 55–59 metų – 7,9 procento, 60–64 metų – 9,4 procento, 65–69 metų – 11,1 procento, 70–74 metų – 13,7 procento, 75–79 metų – 13,6 procento, ≥80 metų – 17 procentų.

EN – Graph. It shows the population of one-person households by sex and age group, in per cent.
Men: aged under 19 – 2.1 per cent, 20–24 – 9.2 per cent, 25–29 – 9 per cent, 30–34 – 7.1 per cent, 35–39 – 6.8 per cent, 40–44 – 7.4 per cent, 45–49 – 8.8 per cent, 50–54 – 9.6 per cent, 55–59 – 8.3 per cent, 60–64 – 7.3 per cent, 65–69 – 6.3 per cent, 70–74 – 6.7 per cent, 75–79 – 5.2 per cent, 80 and older – 6.2 per cent.
Women: aged under 19 – 13 per cent, 20–24 – 5.2 per cent, 25–29 – 3.4 per cent, 30–34 – 2.1 per cent, 35–39 – 1.9 per cent, 40–44 – 2.5 per cent, 45–49 – 4.2 per cent, 50–54 – 6.7 per cent, 55–59 – 7.9 per cent, 60–64 – 9.4 per cent, 65–69 – 11.1 per cent, 70–74 – 13.7 per cent, 75–79 – 13.6 per cent, 80 and older – 17 per cent.

Vieno asmens namų ūkiuose buvo 38,5 procento našlių ir 29 procentai asmenų, niekada negyvenusių santuokoje. Gyvenę vieni vyrai dažniausiai buvo niekada negyvenę santuokoje (39,8 proc. gyvenusių vienų vyrų) arba išsituokę (28,7 proc.), o moterys – našlės (49,8 proc. gyvenusių vienų moterų), niekada negyvenusios santuokoje (23,5 proc.) ir išsituokusios (20,7 proc.).

Vyrų, gyvenančių vienų ir turinčių aukštąjį (22,1 proc.), vidurinį (36 proc.) ir pagrindinį (17,1 proc.) išsilavinimą, dalys buvo didesnės negu moterų (atitinkamai 21,7, 23,4 ir 12,7 proc.), tačiau – mažesnės, turinčių aukštesnįjį ir specialųjį vidurinį (atitinkamai 16,2 ir 20,1 proc.) ir pradinį (7,9 ir 20 proc.) išsilavinimą.

Vieno asmens namų ūkiuose nedirbantys asmenys (bedarbiai, pensininkai, namų šeimininkai, dėl negalios nedirbantys asmenys ir kiti) sudarė 67,2 procento 15 metų ir vyresnių gyventojų. 36,6 procento miesto ir 24,1 procento kaimo gyventojų dirbo. Vyrų (43,3 proc.) dirbo daugiau negu moterų (27,6 proc.).

Keleto asmenų nešeiminių namų ūkių buvo 4,5 tūkst. (1,1 proc. visų nešeiminių namų ūkių). Juose gyveno 10,2 tūkst. asmenų (2,5 proc. visų nešeiminių ūkių gyventojų). 82 procentus keleto asmenų namų ūkių sudarė 2 asmenys, 12 procentų – 3 asmenys, 6 procentus – 4 ir daugiau asmenų.

In one-person households, 38.5 per cent of members were widow(er)s, 29 per cent – never married persons. Men living alone were mainly never married (39.8 per cent of all men living alone) or divorced (28.7 per cent), women – widowed (49.8 per cent of all women living alone), never married (23.5 per cent) or divorced (20.7 per cent).

Among persons living alone, the proportions of men having higher (22.1 per cent), upper secondary (36 per cent) or lower secondary (17.1 per cent) education were higher than those of women (21.7, 23.4 and 12.7 per cent respectively); however, the proportions of men having post-secondary tertiary, special secondary and primary education – lower than those of women (post-secondary tertiary and special secondary – 16.2 and 20.1, primary – 7.9 and 20 per cent respectively).

In one-person households, non-working persons (the unemployed, pensioners, homemakers, persons not working due to disability, etc.) made up 67.2 per cent of all their members aged 15 and older. 36.6 per cent of urban and 24.1 per cent per cent of rural residents living in one-person households were working. The number of working men (43.3 per cent) was higher than that of women (27.6 per cent).

The number of multi-person non-family households totalled 4.5 thousand (1.1 per cent of all non-family households). In total, such households had 10.2 thousand members (2.5 per cent of all persons living in non-family households). 82 per cent of multi-person non-family households were two-person, 12 per cent – three-person, 6 per cent – four- and more person households.

Tėvų ekonominis užimtumas

Susituokusių tėvų šeimose, kuriose augo vaikai iki 18 metų, ekonominio užimtumo lygis buvo aukštesnis nei sugyventinių šeimose. 61,6 procento sutuoktinių šeimų dirbo abu tėvai, 30,2 procento – vienas iš tėvų, 8,2 procento – nedirbo nė vienas tėvas. Sugyventinių šeimose dažniau abu tėvai nedirbo (kas ketvirta sugyventinių pora, turinti vaikų). 37,5 procento sugyventinių šeimų su vaikais dirbo abu tėvai. Tokią pačią dalį sugyventinių šeimų su vaikais sudarė šeimos, kuriose dirbo vienas iš tėvų. Susituokusių tėvų šeimose užimtumo lygis buvo aukštesnis mieste – čia abu tėvai dirbo 66,2 procento sutuoktinių šeimų su vaikais (kaime – 50,7 proc.) (44 pav.).

Employment of parents

In the families of married parents bringing up children under 18, the employment rate was higher than in the families of cohabiting parents. In 61.6 per cent of families of married parents, both parents were working, in 30.2 per cent of such families – one, in 8.2 per cent – none of the parents. In the families of cohabiting parents, both parents were not working more often (each fourth cohabiting couple with children). In 37.5 per cent of cohabiting couples with children, both parents were working; the percentage was the same for cohabiting couples with children where only one of the parents was working. In the families of married parents, the employment rate was higher in urban areas (in urban areas, both parents were working in 66.2 per cent of families of married parents, in rural areas – in 50.7 per cent) (Figure 44).

Tėvų ekonominis užimtumas vienos šeimos namų ūkiuose

Employment of parents in one-family households

44 pav.

Figure 44

LT – Grafikas. Jame pavaizduota: tėvų ekonominis užimtumas vienos šeimos su vaikais iki 18 metų namų ūkiuose mieste ir kaime, procentais. 
Mieste 66,2 procento susituokusių tėvų šeimų dirbo abu tėvai, 27,9 procento – vienas iš tėvų, 5,9 procento – abu tėvai nedirbo. Kaime 50,7 procento susituokusių tėvų šeimų dirbo abu tėvai, 35,6 procento – vienas iš tėvų, 13,7 procento – abu tėvai nedirbo. 
Mieste 46,7 procento sugyventinių šeimų su vaikais dirbo abu tėvai, 36,1 procento – vienas iš tėvų, 17,2 procento – abu tėvai nedirbo. Kaime 22,7 procento sugyventinių šeimų su vaikais dirbo abu tėvai, 39,6 procento – vienas iš tėvų, 37,7 procento – abu tėvai nedirbo.

EN – Graph. It shows employment of parents in one-family households with children aged under 18 in urban and rural areas, in per cent. 
In urban areas, in 66.2 per cent of families of married parents, both parents were working, in 27.9 per cent of such families – one of the parents, in 5.9 per cent – none of the parents; in rural areas – 50.7, 35.6 and 13.7 per cent respectively. 
In urban areas, in 46.7 per cent of cohabiting families with children, both parents were working, in 36.1 per cent of such families – one of the parents, in 17.2 per cent – none of the parents; in rural areas – 22.7, 39.6 and 37.7 per cent respectively.

Skirtingai nei miesto sugyventinių šeimose, kur dažniau dirbo abu tėvai arba vienas iš tėvų, kaime dažniau abu tėvai nedirbo. Mieste 46,7 procento sugyventinių šeimų dirbo abu tėvai, 36,1 procento – vienas iš tėvų. Kaime 39,6 procento sugyventinių šeimų dirbo vienas iš tėvų, 37,7 procento – abu tėvai nedirbo.

In 46.7 per cent of urban cohabiting couples, both parents were working, in 36.1 per cent – one of the parents. In 39.6 per cent of rural cohabiting couples, one of the parents was working, while in 37.7 per cent – both parents were not working.

Namų ūkiai pagal būsto valdos statusą

Surašymo duomenimis, 1 mln. 52 tūkst. (83 proc.) namų ūkių gyveno nuosavuose būstuose, 85,2 tūkst. (6,7 proc.) namų ūkių nuomojosi būstą, iš jų 61 procentas – visą būstą, 39 procentai – dalį būsto. 128 tūkst. (10,1 proc.) namų ūkių nurodė kitą būsto valdos statusą (gyveno pas tėvus, draugus ir kt.). 1,7 tūkst. namų ūkių gyventojų nenurodė būsto valdos statuso.

Mieste 82,4 procento namų ūkių buvo būstų savininkai, kaime – 84,5 procento (45 pav.).

Households by tenure status of the dwelling

According to the Census data, 1 million 52 thousand (83 per cent) households were living in their own dwellings, 85.2 thousand (6.7 per cent) – were renting a dwelling, of whom 61 per cent – the entire dwelling, 39 per cent – part of the dwelling. 128 thousand (10.1 per cent) households indicated another tenure status of the dwelling (were living at parents’, friends’, etc.). 1.7 thousand households did not indicate the tenure status of the dwelling.

In urban areas, 82.4 per cent of households owned the dwelling they were living in, in rural areas – 84.5 per cent (Figure 45).

Namų ūkiai mieste ir kaime pagal būsto valdos statusą

Urban and rural households by tenure status of the dwelling

45 pav.

Figure 45

LT – Grafikas. Jame pavaizduota: namų ūkiai mieste ir kaime pagal būsto valdos statusą, procentais. 
Mieste: savininkai – 82,4 procento, nuomojosi visą būstą – 5 procentai, nuomojosi dalį būsto – 3,1 procento, kitas – 9,5 procento.
Kaime: – savininkai – 84,5 procento, nuomojosi visą būstą – 2,2 procento, nuomojosi dalį būsto – 1,6 procento, kitas – 11,7 procento.

EN – Graph. It shows urban and rural households by tenure status of the dwelling.
Urban households: owners – 82.4 per cent, rent the entire dwelling – 5 per cent, rent part of the dwelling – 3.1 per cent, another tenure status – 9.5 per cent of all urban households.
Rural households: owners – 84.5 per cent, rent the entire dwelling – 2.2 per cent, rent part of the dwelling – 1.6 per cent, another tenure status – 11.7 per cent of all rural households.

Namų ūkių, gyvenančių nuosavuose būstuose, didžiausia dalis buvo Kaišiadorių ir Lazdijų rajonų savivaldybėse (po 87,6 proc. visų namų ūkių), mažiausia – Vilniaus (79,3 proc.), Kauno (80,7 proc.) ir Klaipėdos (81,6 proc.) miestų savivaldybėse.

Didžiausia namų ūkių, kurie nuomojosi visą būstą, dalis buvo Visagino (7,8 proc.) ir Jonavos rajono (6 proc.) savivaldybėse, mažiausia – Alytaus (1 proc.) ir Vilniaus (1,5 proc.) rajonų savivaldybėse.

Didžiausia namų ūkių, kurie nuomojosi dalį būsto, dalis buvo Vilniaus (5,2 proc.), Kauno (3,9 proc.), Klaipėdos (3,7 proc.) ir Šiaulių (2,4 proc.) miestų savivaldybėse, mažiausia – Alytaus ir Zarasų (po 0,9 proc.) rajonų savivaldybėse.