book external view

Pragyvenimo šaltiniai

Sources of livelihood

Gyventojai pagal pragyvenimo šaltinių skaičių

85 procentai (2 mln. 586 tūkst.) gyventojų nurodė vieną, 13,4 procento (409,1 tūkst.) – du, 1,6 procento (48,2 tūkst.) – tris pragyvenimo šaltinius.

Du pragyvenimo šaltinius dažniausiai nurodė kas ketvirtas 60–64 metų amžiaus ir kas penktas 20–24 metų amžiaus gyventojas (31 pav.). Tris pragyvenimo šaltinius dažniausiai nurodė 20–24 metų amžiaus gyventojai.

Population by number of sources of livelihood

85 per cent (2 million 586 thousand) of the population indicated one, 13.4 per cent (409.1 thousand) – two, 1.6 per cent (48.2 thousand) – three sources of livelihood.

Two sources of livelihood were indicated by each fourth person aged 60–64 and each fifth person aged 20–24 (Figure 31). Three sources of livelihood were mainly indicated by people aged 20–24.

Gyventojai pagal pragyvenimo šaltinių
skaičių ir amžiaus grupes

Population by number of sources of livelihood and age group

31 pav.

Figure 31

LT – Grafikas. Jame pavaizduota: gyventojai pagal pragyvenimo šaltinių skaičių ir amžiaus grupes, procentais. Vienas pragyvenimo šaltinis dažniausiai nurodytas 0–14 metų amžiaus gyventojams, du – 60–64 ir 20–24 metų amžiaus gyventojams, trys – 20–24 metų amžiaus gyventojams.

EN – Graph. It shows the population by number of sources of livelihood and age group, in per cent. One source of livelihood was mainly indicated in the age group of 0–14, two – in the age groups of 60–64 and 20–24, three – in the age group of 20–24.

Gyventojai pagal pagrindinį pragyvenimo šaltinį, lytį ir amžių

Darbo užmokestį kaip pagrindinį pragyvenimo šaltinį nurodė 35,9 procento gyventojų (2001 m. – 28,6 proc.) (32 pav.). Taip pat didelė dalis gyventojų nurodė, kad buvo išlaikomi šeimos ir (ar) kitų asmenų – tokį atsakymą į klausimą apie pagrindinį pragyvenimo šaltinį pasirinko 27,5 procento gyventojų (2001 m. – 33,3 proc.).

Population by main source of livelihood, sex and age

A wage or salary was indicated as the main source of livelihood by 35.9 per cent of the population (in 2001, 28.6 per cent) (Figure 32). A big part (27.5 per cent) of the population indicated that they were supported by the family and/or other persons (in 2001, 33.3 per cent).

Gyventojai pagal pagrindinį pragyvenimo šaltinį 2001 ir 2011 metais

Population by main source of livelihood, 2001 and 2011

32 pav.

Figure 32

LT – Grafikas. Jame pavaizduota: gyventojai pagal pagrindinį pragyvenimo šaltinį 2001 m. ir 2011 m., procentais. 2011 m. darbo užmokestį kaip pagrindinį pragyvenimo šaltinį nurodė 35,9 procento gyventojų (2001 m. – 28,6 proc.), 27,5 procento gyventojų nurodė, kad jie buvo išlaikomi šeimos ir (ar) kitų asmenų (2001 m. – 33,3 proc.). 2011 m. pensiją kaip pagrindinį pragyvenimo šaltinį nurodė 23,5 procento gyventojų (2001 m. – 21,6 proc.).

EN – Graph. It shows the population by main source of livelihood in 2001 and 2011, in per cent. In 2011, a wage or salary was indicated as the main source of livelihood by 35.9 per cent of the population (in 2001, 28.6 per cent); 27.5 per cent of the population indicated that they were supported by the family and/or other persons (in 2001, 33.3 per cent); pension was indicated as the main source of livelihood by 23.5 per cent of the population (in 2001, 21.6 per cent).

Miesto ir kaimo gyventojų pagrindiniai pragyvenimo šaltiniai skyrėsi. Miesto gyventojų pagrindinis pragyvenimo šaltinis buvo darbo užmokestis (40,1 proc. visų miesto gyventojų). Kaimo gyventojai dažniausiai nurodė, kad yra išlaikomi šeimos ir (ar) kitų asmenų (28,9 proc. visų kaimo gyventojų).

Tiek vyrai, tiek moterys nurodė, kad jų pagrindiniai pragyvenimo šaltiniai buvo darbo užmokestis, pensija arba jie buvo išlaikomi šeimos ir (ar) kitų asmenų (33 pav.). Vyrai nurodė įvairesnius pragyvenimo šaltinius, moterys dažniau nurodė pensiją.

The main sources of livelihood differed for the urban and rural population. The main source of livelihood for the urban population was a wage or salary (40.1 per cent of the total urban population), while rural residents most often indicated that they were supported by the family and/or other persons (28.9 per cent of the total rural population).

Both men and women indicated that their main sources of livelihood were a wage or salary, pension or that they were supported by the family and/or other persons (Figure 33). Men indicated more diverse sources of livelihood, while women more often indicated pension.

Vyrai ir moterys pagal pagrindinį
pragyvenimo šaltinį 2001 ir 2011 metais

Men and women by main source of livelihood, 2001 and 2011

33 pav.

Figure 33

LT – Grafikas. Jame pavaizduota: vyrai ir moterys pagal pagrindinį pragyvenimo šaltinį 2001 m. ir 2011 m., procentais. 2011 m. darbo užmokestį kaip pagrindinį pragyvenimo šaltinį nurodė 37,3 procento vyrų ir 34,7 procento moterų (2001 m. – 29 proc. vyrų ir 28,3 proc. moterų), 30,2 proc. vyrų ir 25,2 procento moterų nurodė, kad jie buvo išlaikomi šeimos ir (ar) kitų asmenų (2001 m. – 36,1 proc. vyrų ir 30,8 proc. moterų). 2011 m. pensiją kaip pagrindinį pragyvenimo šaltinį nurodė 18,1 procento vyrų ir 28,2 procento moterų (2001 m. – 16,3 proc. vyrų ir 26,2 proc. moterų).

EN – Graph. It shows men and women by main source of livelihood in 2001 and 2011, in per cent. In 2011, a wage or salary was indicated as the main source of livelihood by 37.3 per cent of men and 34.7 per cent of women (in 2001, 29 per cent of men and 28.3 per cent of women); 30.2 per cent of men and 25.2 per cent of women indicated that they were supported by the family and/or other persons (in 2001, 36.1 per cent of men and 30.8 per cent of women); pension was indicated as the main source of livelihood by 18.1 per cent of men and 28.2 per cent of women (in 2001, 16.3 per cent of men and 26.2 per cent of women).

Palyginti su 2001 m., padidėjo vyrų ir moterų, kaip pagrindinį pragyvenimo šaltinį nurodžiusių darbo užmokestį, pensiją, pašalpą, stipendiją, taip pat išlaikomų valstybės, dalys, o sumažėjo šeimos ir (ar) kitų asmenų išlaikomų, turinčių kitą pragyvenimo šaltinį (santaupas, pajamas, gautas iš loterijų ir žaidimų ar pan.) bei gaunančių pajamų iš žemės ūkio veiklos gyventojų dalys.

Gyventojų, kurių pagrindinis pragyvenimo šaltinis – darbo užmokestis, 1 tūkst. gyventojų daugiausia teko Vilniaus miesto (448), Visagino (445) ir Neringos (439) savivaldybėse (34 pav.).

In 2011, compared to 2001, the proportions of both men and women who indicated a wage or salary, pension, benefit, scholarship or State support as their main source of livelihood increased, while the proportions of those who indicated that they were supported by the family and/or other persons, had another source of livelihood (income from lotteries and games of chance, savings, etc.) or income from agricultural activity decreased.

The number of residents with a wage or salary as the main source of livelihood is presented on the map (Figure 34).

Gyventojai, nurodę darbo užmokestį
kaip pagrindinį pragyvenimo šaltinį

Population by a wage or salary as the main source of livelihood

34 pav.

Figure 34

LT – Žemėlapis. Jame pavaizduota, kiek 1 tūkst. gyventojų teko gyventojų nurodžiusių darbo užmokestį, kaip pagrindinį pragyvenimo šaltinį savivaldybėse, nuo <280 iki >370. Daugiausiai jų buvo Vilniaus miesto, Visagino, Neringos, Klaipėdos miesto, Elektrėnų, Šiaulių miesto, Kauno miesto, Panevėžio miesto savivaldybėse.

EN – Map. It shows the number of residents with a wage or salary as the main source of livelihood per 1000 population in municipalities, from <280 to >370. The figures were the highest in Vilnius city, Visaginas, Neringa, Klaipėda city, Elektrėnai, Šiauliai, Kaunas and Panevėžys city municipalities.

Didžiausia dalis gyventojų, kurie buvo šeimos ir (ar) kitų asmenų išlaikomi, buvo Kauno, Klaipėdos ir Vilkaviškio rajonų savivaldybėse – šiose savivaldybėse 1 tūkst. gyventojų atitinkamai teko 320, 312 ir 309 išlaikomi gyventojai.

Didžiausią dalį gyventojų, nurodžiusių pensiją kaip pagrindinį pragyvenimo šaltinį, sudarė Ignalinos rajono (1 tūkst. gyventojų teko 334 gyventojai), Anykščių rajono (326) ir Lazdijų rajono (317) savivaldybių gyventojai, pašalpą – Kalvarijos (119), Ignalinos rajono (111) ir Akmenės rajono (106) savivaldybių gyventojai. Kad yra išlaikomi valstybės, dažniausiai nurodė Kaišiadorių rajono (91), Alytaus miesto (28) ir Marijampolės (27) savivaldybių gyventojai.

Skaitlingiausių tautybių gyventojai pagal pagrindinį pragyvenimo šaltinį

Lyginant skaitlingiausių tautybių gyventojus pagal jų nurodytą pagrindinį pragyvenimo šaltinį matyti, kad darbo užmokestį dažniausiai nurodė rusų (38 proc.), lenkų (37,8 proc.) ir lietuvių (35,5 proc.) tautybės gyventojai. 38,4 procento rusų, 33,6 procento lenkų ir 29,8 procento lietuvių tautybės gyventojų kaip pagrindinį pragyvenimo šaltinį nurodė pensiją ir pašalpą. 28,4 procento lietuvių, 23,4 procento lenkų ir 18,7 procento rusų buvo šeimos ir (ar) kitų asmenų išlaikomi.

Population by the largest ethnic group and main source of livelihood

The comparison of the population belonging to the largest ethnic groups by the main source of livelihood showed that a wage or salary was most often indicated as the main source of livelihood by Russians (38 per cent), Poles (37.8 per cent) and Lithuanians (35.5 per cent). 38.4 per cent of Russians, 33.6 per cent of Poles and 29.8 per cent of Lithuanians indicated pension or benefit as the main source of livelihood. 28.4 per cent of Lithuanians, 23.4 per cent of Poles and 18.7 per cent of Russians were supported by the family and/or other persons.

Gyventojai pagal išsilavinimą ir pagrindinį pragyvenimo šaltinį

36,5 procento gyventojų su aukštuoju išsilavinimu kaip pagrindinį pragyvenimo šaltinį nurodė darbo užmokestį, 37,1 procento – pajamas iš savo ar šeimos verslo, 47,5 procento – pajamas iš nuosavybės ar investicijų. 73,3 procento gyventojų, turėjusių vidurinį, pagrindinį arba pradinį išsilavinimą, nurodė, kad jie buvo išlaikomi valstybės, 85,5 procento – kad buvo išlaikomi šeimos ir (ar) kitų asmenų. Daugiau nei 40 procentų gyventojų su viduriniu išsilavinimu kaip pagrindinį pragyvenimo šaltinį nurodė pajamas iš žemės ūkio veiklos, pašalpą arba kitą pragyvenimo šaltinį (santaupas, pajamas, gautas iš loterijų ir žaidimų ar pan.).

Population by educational attainment and main source of livelihood

36.5 per cent of the persons having higher education indicated a wage or salary, 37.1 per cent – income from own or family business, 47.5 per cent – income from property or investment as the main source of livelihood. 73.3 per cent of the population having upper, lower secondary or primary education indicated that they were supported by the State, 85.5 per cent – by family and/or other persons. More than 40 per cent of the population having upper secondary education indicated income from agricultural activity, benefit or another source of livelihood (income from savings, lotteries and games of chance, etc.) as the main source of livelihood.

Gyventojai, nurodę daugiau pragyvenimo šaltinių

Iš nurodžiusių antrąjį pragyvenimo šaltinį gyventojų 20,8 procento nurodė, kad yra išlaikomi šeimos ir (ar) kitų asmenų, 20 procentų gavo pašalpą, 11,8 procento – darbo užmokestį. Miesto gyventojai nurodė įvairesnius pragyvenimo šaltinius. Kaimo gyventojai kaip antrąjį pragyvenimo šaltinį dažniausiai nurodė pajamas iš žemės ūkio veiklos (87 proc. kaimo gyventojų).

Pajamas iš savo ar šeimos verslo (61,3 proc.) ir iš nuosavybės ar investicijų (57,9 proc.) dažniau nurodė vyrai, o moterys dažniau nurodė pašalpą (63,3 proc.), pensiją (59,6 proc.), taip pat, kad yra išlaikomos šeimos ir (ar) kitų asmenų (59,1 proc.) ar gauna darbo užmokestį (53,2 proc.).

Iš nurodžiusių trečiąjį pragyvenimo šaltinį 23,1 procento gyventojų nurodė, kad buvo šeimos ir (ar) kitų asmenų išlaikomi, 21,5 proc. – kad turi kitą pragyvenimo šaltinį (santaupas, pajamas, gautas iš loterijų ir žaidimų ar pan.). Daugiau kaip 70 procentų gyventojų, nurodžiusių darbo užmokestį, pajamas iš savo ar šeimos verslo, pajamas iš nuosavybės ir investicijų, stipendiją, kad buvo išlaikomi šeimos ar kitų asmenų ar valstybės, kitą pragyvenimo šaltinį, buvo miesto gyventojai. 62 procentai gyventojų, kaip trečiąjį pajamų šaltinį nurodžiusių pajamas iš žemės ūkio veiklos, buvo kaimo gyventojai. Vyrai dažniau negu moterys trečiuoju pragyvenimo šaltiniu nurodė pajamas iš nuosavybės ar investicijų (61,3 proc.), pajamas iš savo ar šeimos verslo (53,2 proc.) ar kitą pragyvenimo šaltinį (52,7 proc.), o moterys – pašalpą (61,2 proc.), kad yra išlaikomos valstybės (59 proc.), gauna stipendiją (58,1), yra išlaikomos šeimos ir (ar) kitų asmenų (56,4 proc.) ar gauna darbo užmokestį (53,2 proc.).

Population with more sources of livelihood

Out of those who indicated the second source of livelihood, 20.8 per cent indicated that they were supported by the family and/or other persons, 20 per cent indicated benefit, 11.8 per cent – a wage or salary. The urban population indicated more diverse second sources of livelihood, while rural residents usually indicated income from agricultural activity (87 per cent of the rural population).

Men indicated income from own or family business (61.3 per cent) or from property or investment (57.9 per cent) as the second source of livelihood more often than women, while women indicated benefit (63.3 per cent), pension (59.6 per cent), support of the family and/or other persons (59.1 per cent) or a wage or salary (53.2 per cent) more often than men.

Out of those who indicated the third source of livelihood, 23.1 per cent indicated that they were supported by the family and/or other persons, 21.5 per cent – had another source of livelihood (income from savings, lotteries and games of chance, etc.). More than 70 per cent of the persons who indicated a wage or salary, income from own or family business, income from property or investment, scholarship, support of the family and/or other persons, State support or another source of livelihood were urban residents. 62 per cent of the persons who indicated income from agricultural activity as the third source of livelihood were rural residents. Men indicated income from property or investment (61.3 per cent), income from own or family business (53.2 per cent) or another source of livelihood (52.7 per cent) as the third source of livelihood more often than women, while women indicated benefit (61.2 per cent), State support (59 per cent), scholarship (58.1 per cent), support of the family and/or other persons (56.4 per cent) or a wage or salary (53.2 per cent) more often than men.

Gyventojai pagal pragyvenimo šaltinius ir ekonominį aktyvumą

Užimti gyventojai sudarė didžiausią dalį gyventojų, gavusių darbo užmokestį (94,9 proc.), pajamas iš savo ar šeimos verslo (88,1 proc.), iš nuosavybės ar investicijų (70,2 proc.) ir iš žemės ūkio veiklos (53,8 proc.) (35 pav.).

Population by source of livelihood and economic activity status

Employed persons made up the largest proportion in the total number of persons who received a wage or salary (94.9 per cent), income from own or family business (88.1 per cent), from property or investment (70.2 per cent) and from agricultural activity (53.8 per cent) (Figure 35).

Užimti gyventojai, bedarbiai ir ekonomiškai
neaktyvūs gyventojai pagal pragyvenimo šaltinius

Employed, unemployed and economically inactive persons by source of livelihood

35 pav.

Figure 35

LT – Trys grafikai. Juose pavaizduota: užimti gyventojai, bedarbiai ir ekonomiškai neaktyvūs gyventojai pagal pragyvenimo šaltinius, procentais.
94,9 procento užimtų gyventojų pragyvenimo šaltinį nurodė darbo užmokestį, 88,1 procento – pajamas iš savo ar šeimos verslo, 70,2 procento – pajamas iš nuosavybės ar investicijų, 53,8 procento – pajamas iš žemės ūkio veiklos.
Bedarbiai sudarė didžiausią dalį gyventojų, kaip pragyvenimo šaltinį nurodžiusių pašalpą (43,4 proc.), kitą pragyvenimo šaltinį (37,1 proc.), šeimos ir (ar) kitų asmenų išlaikomų gyventojų (24,1 proc.).
Ekonomiškai neaktyvūs gyventojai sudarė didžiausią dalį gyventojų, kaip pragyvenimo šaltinį nurodžiusių pensiją (91,3 proc.), stipendiją (76,1 proc.), valstybės išlaikymą (71,6 proc.).

EN – Three graphs, showing the employed population, the unemployed and the inactive population by source of livelihood, in per cent.
Employed persons made up the largest proportion in the total number of persons who indicated a wage or salary (94.9 per cent), income from own or family business (88.1 per cent), from property or investment (70.2 per cent) and from agricultural activity (53.8 per cent) as the main source of livelihood.
The unemployed made up the largest proportion in the total number of persons who indicated benefit (43.4 per cent), another source of livelihood (37.1 per cent) and support of the family and/or other persons (24.1 per cent) as the main source of livelihood.
Economically inactive persons made up the largest proportion in the total number of persons who indicated pension (91.3 per cent), scholarship (76.1 per cent) and State support (71.6 per cent) as the main source of livelihood.

Bedarbiai sudarė didžiausią dalį gyventojų, kaip pragyvenimo šaltinį nurodžiusių pašalpą (43,4 proc.), kitą pragyvenimo šaltinį (santaupas, pajamas, gautas iš loterijų ir žaidimų ar pan.) (37,1 proc.), taip pat šeimos ir (ar) kitų asmenų išlaikomų gyventojų (24,1 proc.).

Ekonomiškai neaktyvūs gyventojai (nedirbantys mokiniai, studentai, pensininkai, dėl negalios nedirbantys asmenys, namų šeimininkai ir kt.) sudarė didžiausią dalį gyventojų, kaip pagrindinį pragyvenimo šaltinį nurodžiusių pensiją (91,3 proc.), stipendiją (76,1 proc.), valstybės išlaikymą (71,6 proc.).

The unemployed made up the largest proportion in the total number of persons who indicated benefit (43.4 per cent), another source of livelihood (income from savings, lotteries and games of chance, etc.) (37.1 per cent) and support of the family and/or other persons (24.1 per cent) as the main source of livelihood.

Economically inactive persons (non-working pupils, students, pensioners, persons not working due to disability, homemakers, etc.) made up the largest proportion in the total number of persons who indicated pension (91.3 per cent), scholarship (76.1 per cent) and State support (71.6 per cent) as the main source of livelihood.