book external view

Išsilavinimas. Kalbų mokėjimas

Education. Command of languages

Gyventojai pagal išsilavinimą

Vienas svarbiausių visuomenės kultūros ir jos raidos lygį apibūdinančių rodiklių – gyventojų išsilavinimas.

2011 m. 1 tūkst. 10 metų ir vyresnių gyventojų teko 212 gyventojų su aukštuoju išsilavinimu (2001 m. – 126) (21 pav.). Palyginti su 2001 m. surašymo rezultatais, šis rodiklis padidėjo 1,7 karto. Aukštesnįjį ir specialųjį vidurinį išsilavinimą buvo įgiję 169 iš 1 tūkst. 10 metų ir vyresnių gyventojų. Per pastarąjį dešimtmetį šis rodiklis sumažėjo 12,4 procento. Augo gyventojų su viduriniu išsilavinimu dalis. Gyventojų, įgijusių pagrindinį išsilavinimą, dalis išliko panaši kaip ir 2001 m. Gyventojų, turinčių pradinį išsilavinimą, per dešimtmetį sumažėjo trečdaliu.

Population by educational attainment

The educational attainment of the population is one of the main indicators defining the cultural and developmental level of a society.

In 2011, there were 212 persons having higher education per 1 000 population aged 10 and older (in 2001, 126) (Figure 21). Compared to the 2001 Census results, this indicator grew 1.7 times. There were 169 persons having post-secondary tertiary or special secondary education per 1 000 population aged 10 and older. Over the decade, this indicator decreased by 12.4 per cent. The proportion of the population having upper secondary education was on the increase. The proportion of the population having lower secondary education remained similar to the year 2001. Over the decade, the proportion of the population having primary education decreased by one-third.

Gyventojų išsilavinimo lygis
1959, 1970, 1979, 1989, 2001 ir 2011 metais*

Educational attainment of the population, 1959, 1970, 1979, 1989, 2001 and 2011**

21 pav.

Figure 21

LT – Grafikas. Jame pavaizduota: gyventojų išsilavinimo lygis atitinkamais surašymo metais. 1959 m. 1 tūkst. 10 metų ir vyresnių gyventojų teko 378 gyventojai, turintys pradinį išsilavinimą, 1970 m. – 371, 1979 m. – 317, 1989 m. – 236, 2001 m. – 208, 2011 m. – 149 gyventojai. 1959 m. 1 tūkst. 10 metų ir vyresnių gyventojų teko 136 gyventojai, turintys pagrindinį išsilavinimą, 1970 m. – 197, 1979 m. – 231, 1989 m. – 169, 2001 m. – 150, 2011 m. – 147 gyventojai. 1959 m. 1 tūkst. 10 metų ir vyresnių gyventojų teko 41 gyventojas, turintis vidurinį išsilavinimą, 1970 m. – 78, 1979 m. – 147, 1989 m. – 231, 2001 m. – 272, 2011 m. – 306 gyventojai. 1959 m. 1 tūkst. 10 metų ir vyresnių gyventojų teko 39 gyventojai, turintys aukštesnįjį ir specialųjį vidurinį išsilavinimą, 1970 m. – 58, 1979 m. – 103, 1989 m. – 195, 2001 m. – 193, 2011 m. – 149 gyventojai. 1959 m. 1 tūkst. 10 metų ir vyresnių gyventojų teko 16 gyventojų, turinčių aukštąjį išsilavinimą, 1970 m. – 35, 1979 m. – 61, 1989 m. – 97, 2001 m. – 126, 2011 m. – 212 gyventojų.

EN – Graph. It shows the population by educational attainment in respective census years. In 1959, there were 378 persons having primary education per 1000 population aged 10 and older, in 1970 – 371, in 1979 – 317, in 1989 – 236, in 2001 – 208, in 2011 – 149; lower secondary education: in 1959 – 136, in 1970 – 197, in 1979 – 231, in 1989 – 169, in 2001 – 150, in 2011 – 147; upper secondary education: in 1959 – 41, in 1970 – 78, in 1979 – 147, in 1989 – 231, in 2001 – 272, in 2011 – 306; post-secondary tertiary and special secondary education: in 1959 – 39, in 1970 – 58, in 1979 – 103, in 1989 – 195, in 2001 – 193, in 2011 – 149; higher education: in 1959 – 16, in 1970 – 35, in 1979 – 61, in 1989 – 97, in 2001 – 126, in 2011 – 212.

* 1 tūkst. 10 metų ir vyresnių gyventojų teko turinčių išsilavinimą.

** Per 1 000 population aged 10 and older.

Moterų, įgijusių aukštąjį išsilavinimą, buvo daugiau nei vyrų – atitinkamai 23,7 ir 18,3 procento (2001 m. – atitinkamai 13,5 ir 11,5 proc.) (22 pav.). 18,6 procento moterų ir 15 procentų vyrų turėjo aukštesnįjį ir specialųjį vidurinį išsilavinimą (2001 m. – atitinkamai 20,9 ir 17,5 proc.). Vyrų, įgijusių vidurinį, pagrindinį ir pradinį išsilavinimą, buvo daugiau negu moterų – atitinkamai 65,2 ir 55,9 procento (2001 m. – 66,6 ir 59,9 proc.).

The proportion of women having higher education was bigger than that of men – 23.7 and 18.3 per cent respectively (in 2001, 13.5 and 11.5 per cent) (Figure 22). 18.6 per cent of women and 15 per cent of men had post-secondary tertiary or special secondary education (in 2001, 20.9 and 17.5 per cent respectively). The proportion of men having upper, lower secondary or primary education was higher than that of women – 65.2 and 55.9 per cent respectively (in 2001, 66.6 and 59.9 per cent).

Vyrai ir moterys* pagal išsilavinimą 2001 ir 2011 metais

Men and women** by educational attainment, 2001 and 2011

22 pav.

Figure 22

LT – Grafikas. Jame pavaizduota: 10 metų ir vyresnių gyventojų išsilavinimas pagal lytį 2001 m. ir 2011 m., tūkstančiais. Pradinį išsilavinimą 2011 m. turėjo 173,3 tūkst. vyrų (2001 m. – 288,4 tūkst.) ir 238,6 tūkst. moterų (2001 m. – 352,2 tūkst.). Pagrindinį išsilavinimą 2011 m. turėjo 217,7 tūkst. vyrų (2001 m. – 253,5 tūkst.) ir 186,7 tūkst. moterų (2001 m. – 207,5 tūkst.). Vidurinį išsilavinimą 2011 m. turėjo 428,4 tūkst. vyrų (2001 m. – 403,9 tūkst.) ir 414,9 tūkst. moterų (2001 m. – 431,8 tūkst.). Aukštesnįjį ir specialųjį vidurinį išsilavinimą 2011 m. turėjo 188,3 tūkst. vyrų (2001 m. – 248,1 tūkst.) ir 278,4 tūkst. moterų (2001 m. – 346,7 tūkst.). Aukštąjį išsilavinimą 2011 m. turėjo 229,9 tūkst. vyrų (2001 m. – 164 tūkst.) ir 356 tūkst. moterų (2001 m. – 224,5 tūkst.).

EN – Graph. It shows the educational attainment of the population aged 10 and older by sex in 2001 and 2011, in thousand. In 2011, 173.3 thousand men (in 2001, 288.4 thousand) and 238.6 thousand women (in 2001, 352.2 thousand) had primary, 217.7 thousand men (in 2001, 253.5 thousand) and 186.7 thousand women (in 2001, 207.5 thousand) – lower secondary, 428.4 thousand men (in 2001, 403.9 thousand) and 414.9 thousand women (in 2001, 431.8 thousand) – upper secondary, 188.3 thousand men (in 2001, 248.1 thousand) and 278.4 thousand women (in 2001, 346.7 thousand) – post-secondary tertiary and special secondary, 229.9 thousand men (in 2001, 164 thousand) and 356 thousand women (in 2001, 224.5 thousand) – higher education.

* 10 metų ir vyresni gyventojai.

** Aged 10 and older.

2011 m. didžiausią (22,8 proc.) aukštąjį išsilavinimą turinčių gyventojų dalį sudarė 20–29 metų amžiaus grupės gyventojai. Dešimtmečiu anksčiau didžiausią dalį aukštąjį išsilavinimą turėjusių gyventojų (26,6 proc.) sudarė 40–49 metų amžiaus gyventojai ir tik 14,4 procento – 20–29 metų gyventojai.

2011 m. aukštesnįjį ir specialųjį vidurinį išsilavinimą daugiausia (28,6 proc.) turėjo 50–59 metų amžiaus gyventojai.

Surašymas parodė, kad 126,9 tūkst. 20–39 metų amžiaus gyventojų (64,3 proc. vyrų ir 35,7 proc. moterų) teįgijo pagrindinį ar pradinį išsilavinimą. 70 metų ir vyresnių gyventojų išsilavinimo lygis buvo mažesnis, palyginti su kitų amžiaus grupių gyventojų.

Vilniaus miesto, Kauno miesto, Neringos, Palangos miesto, Klaipėdos miesto, Kauno rajono, Visagino, Šiaulių miesto ir Birštono savivaldybėse užfiksuotas gyventojų su aukštuoju išsilavinimu rodiklis buvo didesnis nei šalies vidurkis (1 tūkst. 10 metų ir vyresnių gyventojų teko 212 gyventojų su aukštuoju išsilavinimu) (23 pav.). Vilniaus miesto savivaldybėje jis buvo 375, Kauno miesto savivaldybėje – 302 gyventojai.

In 2011, the major portion (22.8 per cent) of persons having higher education was made up of people aged 20–29. A decade ago, the major portion (26.6 per cent) of persons having higher education was made up of people aged 40–49, while those aged 20–29 made up just 14.4 per cent.

In 2011, the major portion (28.6 per cent) of persons having post-secondary tertiary or special secondary education was made up of people aged 50–59.

The Census showed that 126.9 thousand persons aged 20–39 (64.3 per cent of men and 35.7 per cent of women) had only lower secondary or primary education. The level of education of people aged 70 and older was lower than in other age groups.

The number of residents having higher education in municipalities is presented on the map (Figure 23). The indicator of the population having higher education in certain ethnic groups exceeded the national average: there were 501 Jews having higher education per 1 000 Jews aged 10 and older, 323 Armenians, 283 Ukrainians, 246 Russians, 216 Lithuanians.

Gyventojai su aukštuoju išsilavinimu savivaldybėse

Population having higher education in municipalities

23 pav.

Figure 23

LT – Žemėlapis. Jame pavaizduota: kiek 1 tūkst. 10 metų ir vyresnių gyventojų teko aukštąjį išsilavinimą turinčių asmenų savivaldybėse, nuo <100 iki >300. Daugiausiai jų Vilniaus miesto, Kauno miesto, Neringos, Palangos miesto, Klaipėdos miesto, Kauno rajono, Visagino, Šiaulių miesto, Birštono, Panevėžio miesto savivaldybėse.

EN – Map. It shows the number of residents having higher education per 1000 population aged 10 and older in municipalities, from <100 to >300. The figures were the highest in Vilnius city, Kaunas city, Neringa, Palanga town, Klaipėda city, Kaunas district, Visaginas, Šiauliai city, Birštonas, Panevėžys city municipalities.

Atskirų tautybių gyventojų su aukštuoju išsilavinimu rodiklis buvo didesnis nei šalies vidurkis. Iš 1 tūkst. 10 metų ir vyresnių žydų tautybės gyventojų 501 turėjo aukštąjį išsilavinimą, armėnų – 323, ukrainiečių – 283, rusų – 246, lietuvių – 216.

Didžiausia dalis gyventojų, turinčių aukštesnį negu vidurinį išsilavinimą, buvo Vilniaus miesto (80,5 proc. visų 10 metų ir vyresnių gyventojų), Visagino (79,4 proc.), Kauno miesto (76,9 proc.), Neringos (75,8 proc.), Klaipėdos miesto (75,6 proc.), Palangos miesto (73,4 proc.), Šiaulių miesto (71,9 proc.), Panevėžio miesto (71,8 proc.), Kauno rajono (71,4 proc.) ir Alytaus miesto (70,6 proc.) savivaldybėse.

Surašymo metu užfiksuota 4,9 tūkst. neraštingų gyventojų, arba 0,2 procento visų 10 metų ir vyresnių gyventojų (2001 m. – 10,3 tūkst., arba 0,3 proc.). Didesnė dalis neraštingų gyventojų gyveno kaime – ji sudarė 60,6 procento visų neraštingų gyventojų.

During the Census, 4.9 thousand illiterate persons, or 0.2 per cent of the total population aged 10 and older, were enumerated (in 2001, 10.3 thousand, or 0.3 per cent). The major part of illiterate persons were living in rural areas – 60.6 per cent of all illiterate persons.

Kalbų mokėjimas

Per dešimtmetį padaugėjo gyventojų, mokančių kitų (be gimtosios) kalbų, – 78,5 procento nurodė, kad moka vieną ar daugiau kalbų (2001 m. – 70,6 proc.). Bent vieną kitą kalbą mokantys nurodė 41,6 procento gyventojų (2001 m. – 39,6 proc.), dvi kalbas – 29 (2001 m. – 25,1 proc.), tris – 6,6 (2001 m. – 5 proc.), keturias ir daugiau – 1,3 procento gyventojų (2001 m. – 0,8 proc.).

Dvi kalbas dažniausiai mokėjo 15–19 metų amžiaus gyventojai (44,7 proc. visų šios amžiaus grupės gyventojų). Tris (15,4 proc.) bei keturias ir daugiau (3,6 proc.) kalbų daugiausia mokėjo 25–29 metų amžiaus gyventojai. Iki 15 metų amžiaus bei 80 metų ir vyresni gyventojai dažniausiai nurodė, kad nemokėjo kitų kalbų.

Per dešimtmetį išaugo anglų kalbą mokančių gyventojų dalis (nuo 16,9 iki 30,4 proc.). Rusų kalbą mokėjo 63 procentai gyventojų, lenkų – 8,5 procento, vokiečių – 8,3 procento.

Anglų ir vokiečių kalbos išlieka populiariausios tarp jaunų gyventojų. Beveik pusė gyventojų, mokančių anglų kalbą, buvo 15–29 metų amžiaus (24 pav.). Kas trečias gyventojas, mokėjęs vokiečių arba prancūzų kalbą, buvo 20–34 metų. Kas trečias gyventojas, mokėjęs rusų ir lenkų kalbas, ir kas ketvirtas gyventojas – lietuvių kalbą, buvo 40–54 metų.

Command of languages

Over the decade, the number of persons having a command of other languages (apart from the mother tongue) increased – 78.5 per cent indicated that they had a command of one or more languages (in 2001, 70.6 per cent). 41.6 per cent of the population indicated that they had a command of at least one language other than the mother tongue (in 2001, 39.6 per cent), two languages – 29 per cent (in 2001, 25.1 per cent), three – 6.6 per cent (in 2001, 5 per cent), four and more – 1.3 per cent (in 2001, 0.8 per cent).

Those having a command of two languages (other than the mother tongue) were usually young people aged 15–19 (44.7 per cent of the total population of the said age). Those having a command of three (15.4 per cent) and four or more (3.6 per cent) languages were usually those aged 25–29. Residents aged under 15 and those aged 80 and older mainly indicated that they did not have a command of other languages (apart from the mother tongue).

Over the decade, the proportion of persons having a command of English increased (from 16.9 to 30.4 per cent). 63 per cent of the population had a command of Russian, 8.5 per cent – Polish, 8.3 per cent – German.

English and German remain the most popular languages among young people. In 2011, almost half of the persons having a command of English were aged 15–29 (Figure 24). Each third person having a command of German or French was aged 20–34. Each third person having a command of Russian or Polish and each fourth having a command of Lithuanian (as a non-mother tongue) was aged 40–54.

Gyventojai pagal kalbų mokėjimą ir amžiaus grupes

Population by command of languages and age group

24 pav.

Figure 24

LT – Grafikas. Jame pavaizduota, gyventojai pagal kalbų mokėjimą ir amžiaus grupes, procentais. 
Rusų: 0–14 metų (14,2 proc.), 15–19 metų (42,3 proc.), 20–24 metų (48,3 proc.), 25–29 (66,1 proc.), 30–34 metų (79,2 proc.), 35–39 metų (83,3 proc.), 40–44 metų (85,3 proc.), 45–49 metų (84,6 proc.), 50–54 metų (83,3 proc.), 55–59 metų (81,5 proc.), ≥60 metų (68,6 proc.). 
Anglų: 0–14 metų (27 proc.), 15–19 metų (80,1 proc.), 20–24 metų (73,3 proc.), 25–29 metų (63,2 proc.), 30–34 metų (48,7 proc.), 35–39 metų (32,4 proc.), 40–44 metų (23,2 proc.), 45–49 metų (18,7 proc.), 50–54 metų (17 proc.), 55–59 metų (13,5 proc.), ≥60 metų (5,1 proc.) 
Lenkų: 0–14 metų (1,3 proc.), 15–19 metų (2,6 proc.), 20–24 metų (4,9 proc.), 25–29 metų (7,6 proc.), 30–34 metų (10,8 proc.), 35–39 metų (11,3 proc.), 40–44 metų (11,2 proc.), 45–49 metų (11,8 proc.), 50–54 metų (12 proc.), 55–59 metų (11,9 proc.), ≥60 metų (11 proc.). 
Vokiečių: 0–14 metų (1,6 proc.), 15–19 metų (11,2 proc.), 20–24 metų (14,4 proc.), 25–29 metų (15,9 proc.), 30–34 metų (13,6 proc.), 35–39 metų (10,9proc.), 40–44 metų (8,9 proc.), 45–49 metų (9 proc.), 50–54 metų (9,2 proc.), 55–59 metų (8,2 proc.), ≥60 metų (5 proc.).

EN – Graph. It shows the population by command of languages and age group, in per cent. 
Russian language: aged from 0 to 14 – 14.2 per cent, from 15 to 19 – 42.3 per cent, from 20 to 24 – 48.3 per cent, from 25 to 29 – 61,1 per cent, from 30 to 34 – 79.2 per cent, from 35 to 39 – 83.3 per cent, from 40 to 44 – 85.3 per cent, from 45 to 49 – 84.6 per cent, from 50 up to 54 – 83.3 per cent, from 55 to 59 – 81.5 per cent, 60 and older – 68.6 per cent. 
English language: aged from 0 to 14 – 27 per cent, from 15 to 19 – 80.1 per cent, from 20 to 24 – 73.3 per cent, from 25 to 29 – 63.2 per cent, from 30 to 34 – 48.7 per cent, from 35 to 39 – 32.4 per cent, from 40 to 44 – 23.2 per cent, from 45 to 49 – 18.7 per cent, from 50 up to 54 – 17 per cent, from 55 to 59 – 13.5 per cent, 60 and older – 5.1 per cent.
Polish language: aged from 0 to 14 – 1.3 per cent, from 15 to 19 – 2.6 per cent, from 20 to 24 – 4.9 per cent, from 25 to 29 – 7.6 per cent, from 30 to 34 – 10.8 per cent, from 35 to 39 – 11.3 per cent, from 40 to 44 – 11.2 per cent, from 45 to 49 – 11.8 per cent, from 50 to 54 – 12 per cent, from 55 to 59 – 11.9 per cent, 60 and older – 11 per cent. 
German language: aged from 0 to 14 – 1.6 per cent, from 15 to 19 – 11.2 per cent, from 20 to 24 – 14.4 per cent, from 25 to 29 – 15.9 per cent, from 30 to 34 – 13.6 per cent, from 35 to 39 – 10.9 per cent, from 40 to 44 – 8.9 per cent, from 45 to 49 – 9 per cent, from 50 to 54 – 9.2 per cent, from 55 to 59 – 8.2 per cent, 60 and older – 5 per cent.

Kaip kitą (ne gimtąją) rusų kalbą daugiausia mokėjo lenkai ir lietuviai (atitinkamai 76,4 proc. ir 67,1 proc.), anglų – žydai ir lietuviai (35,8 proc. ir 32,6 proc.), lenkų – totoriai ir baltarusiai (31,6 proc. ir 31 proc.).

It was mainly Poles and Lithuanians who had a command of Russian (as a non-mother tongue) (76.4 and 67.1 per cent respectively), Jews and Lithuanians – of English (35.8 and 32.6 per cent), Tatars and Belarusians – of Polish (31.6 and 31 per cent).