book external view

Tautybė, gimtoji kalba ir tikyba

Ethnicity, mother tongue

Gyventojų tautinė sudėtis

2011 m. Lietuvoje gyveno 154 tautybių gyventojai (2001 m. – 115). Lietuviai sudarė 84,2 procento (2 mln. 561 tūkst.), lenkai – 6,6 (200,3 tūkst.), rusai – 5,8 (176,9 tūkst.), baltarusiai –1,2 (36,2 tūkst.), ukrainiečiai – 0,5 (16,4 tūkst.), kitų tautybių gyventojai – 0,6 procento (19,3 tūkst.).

Ankstesnių gyventojų surašymų duomenimis, lietuvių tautybės gyventojų dalis paprastai būdavo apie 80 procentų (16 pav.). Nuo 1959 m. iki 1989 m. iš kitų skaitlingiausių tautybių gyventojų grupių rusų, baltarusių ir ukrainiečių dalis didėjo, o lenkų – mažėjo. Nuo 1989 m. labiausiai sumažėjo rusų tautybės gyventojų dalis (nuo 9,4 proc. iki 5,8 proc.), kiek mažiau – lenkų (nuo 7 proc. iki 6,6 proc.), baltarusių (nuo 1,7 proc. iki 1,2 proc.) ir ukrainiečių (nuo 1,2 proc. iki 0,5 proc.). Per dešimt metų tarp paskutinių surašymų Lietuvoje sumažėjo ukrainiečių – 27 procentais, rusų – 19,5 procento, baltarusių – 15,5 procento, ir lenkų – 14,8 procento.

Ethnic composition of the population

In 2011, Lithuania was inhabited by people of 154 ethnicities (in 2001, 115). Lithuanians made up 84.2 per cent (2 million 561 thousand), Poles – 6.6 per cent (200.3 thousand), Russians – 5.8 per cent (176.9 thousand), Belarusians – 1.2 per cent (36.2 thousand), Ukrainians – 0.5 per cent (16.4 thousand), people of other ethnicities – 0.6 per cent (19.3 thousand).

According to the data from previous censuses, the proportion of the population of Lithuanian ethnicity was usually about 80 per cent (Figure 16). From 1959 to 1989, among other large ethnic groups, the proportions of Russians, Belarusians and Ukrainians were increasing, while that of Poles – decreasing. From 1989, the proportion of the population of Russian ethnicity decreased the most (from 9.4 to 5.8 per cent); the proportion of Poles decreased slightly less – from 7 to 6.6 per cent, Belarusians – from 1.7 to 1.2 per cent, Ukrainians – from 1.2 to 0.5 per cent. Over the decade between the last censuses, the number of Ukrainians in Lithuania decreased by 27, Russians – 19.5, Belarusians – 15.5, Poles – 14.8 per cent.

Gyventojų tautinė sudėtis
1959, 1970, 1979, 1989, 2001 ir 2011 metais

Ethnic composition of the population, 1959, 1970, 1979, 1989, 2001 and 2011

16 pav.

Figure 16

LT – Grafikas. Jame pavaizduota: gyventojų tautinė sudėtis atitinkamais surašymo metais, procentais. 1959 m. lietuviai sudarė 79,3 procento, lenkai – 8,5, rusai – 8,5, kitų tautybių ar nenurodė – 3,7 procento. 1970 m. lietuviai sudarė 80,1 procento, lenkai – 7,7, rusai – 8,6, kitų tautybių ar nenurodė – 3,6 procento. 1979 m. lietuviai sudarė 80 procentų, lenkai – 7,3, rusai – 8,9, kitų tautybių ar nenurodė – 3,8 procento. 1989 m. lietuviai sudarė 79,6 procento, lenkai – 7, rusai – 9,4, kitų tautybių ar nenurodė – 4 procentus. 2001 m. lietuviai sudarė – 83,4 procento, lenkai – 6,7, rusai – 6,3, kitų tautybių ar nenurodė – 3,6 procento. 2011 m. lietuviai sudarė 84,2 procento, lenkai – 6,6, rusai – 5,8, kitų tautybių ar nenurodė – 3,4 procento.

EN – Graph. It shows the ethnic composition of the population in respective census years, in per cent. In 1959, Lithuanians made up 79.3, Poles – 8.5, Russians – 8.5, other nationalities or not indicated – 3.7 per cent of the total population. In 1970, Lithuanians made up 80.1, Poles – 7.7, Russians – 8.6, other nationalities or not indicated – 3.6 per cent of the total population. In 1979, Lithuanians made up 80, Poles – 7.3, Russians – 8.9, other nationalities or not indicated – 3.8 per cent of the total population. In 1989, Lithuanians made up 79.6, Poles – 7, Russians – 9.4, other nationalities or not indicated – 4 per cent of the total population. In 2001, Lithuanians made up 83.4, Poles – 6.7, Russians – 6.3, other nationalities or not indicated – 3.6 per cent of the total population. In 2011, Lithuanians made up 84.2, Poles – 6.6, Russians – 5.8, other nationalities or not indicated – 3.4 per cent of the total population.

48 savivaldybėse lietuviai sudarė 90 procentų ir daugiau visų gyventojų. Šilalės rajono savivaldybė lietuviškiausia – 99,1 procento jos gyventojų sudarė lietuviai. Mažiausia lietuvių tautybės gyventojų dalis buvo Šalčininkų rajono (10,8 proc.), Visagino (18,6 proc.) ir Vilniaus rajono (32,5 proc.) savivaldybėse (17 pav.).

In 48 municipalities, Lithuanians made up 90 per cent and more of the total number of inhabitants (Figure 17).

Lietuvių dalis savivaldybėse

Proportion of Lithuanians in municipalities

17 pav.

Figure 17

LT – Žemėlapis. Jame pavaizduota: lietuvių dalis savivaldybėse, procentais, nuo <50 iki >98. Didžiausia lietuvių tautybės gyventojų lyginamoji dalis buvo Šilalės, Šakių, Raseinių, Plungės, Pasvalio rajonų savivaldybėse, mažiausia – Šalčininkų rajono, Visagino ir Vilniaus rajono savivaldybėse.

EN – Map. It shows the percentage of Lithuanians in municipalities, from <50 to >98. The percentages of residents of Lithuanian ethnicity were the largest in Šilalė, Šakiai, Raseiniai, Plungė, Pasvalys district municipalities, the smallest – in Šalčininkai district, Visaginas and Vilnius district municipalities.

Didžiausia lenkų tautybės gyventojų dalis buvo Šalčininkų (77,8 proc.), Vilniaus (52,1 proc.), Trakų (30,1 proc.) ir Švenčionių (26 proc.) rajonų savivaldybėse, rusų – Visagino (51,9 proc.), Klaipėdos rajono (19,6 proc.), Zarasų rajono (18,7 proc.) ir Švenčionių rajono (13,3 proc.) savivaldybėse.

Lietuviškiausi miestai buvo Panevėžys (96,1 proc. lietuvių), Kaunas ir Šiauliai (po 93,6 proc.). Lietuvių dalis Vilniuje ir Klaipėdoje buvo gerokai mažesnė – atitinkamai 63,6 ir 73,8 procento.

Vilnius buvo daugiatautiškiausias Lietuvos miestas. Jame gyveno 128 tautybių gyventojai, Kaune – 85, Klaipėdoje – 77, daugiau kaip po 50 tautybių gyventojų buvo Šiauliuose ir Panevėžyje.

The proportion of the population of Polish ethnicity was the biggest in Šalčininkai (77.8 per cent), Vilnius (52.1 per cent), Trakai (30.1 per cent) and Švenčionys (26 per cent) district municipalities, of Russian ethnicity – in Visaginas (51.9 per cent), Klaipėda district (19.6 per cent), Zarasai district (18.7 per cent) and Švenčionys district (13.3 per cent) municipalities.

The most Lithuanian cities were Panevėžys (96.1 per cent of Lithuanians), Kaunas and Šiauliai (93.6 per cent in each). In Vilnius and Klaipėda, the proportions of Lithuanians were much smaller – 63.6 and 73.8 per cent respectively.

Vilnius was the most multi-ethnic city of Lithuania – it was inhabited by people of 128 ethnicities. Kaunas was inhabited by people of 85, Klaipėda – 77, Šiauliai and Panevėžys – more than 50 ethnicities each.

Gimtoji kalba

Surašymo metu buvo klausiama apie gimtąją kalbą. Pirmą kartą gyventojams buvo suteikta galimybė nurodyti dvi gimtąsias kalbas.

Gimtąją kalbą nurodė 98,6 procento gyventojų, iš jų vieną gimtąją kalbą – 98 procentai gyventojų, atsakiusių į šį klausimą. Dauguma didžiausių tautinių grupių gyventojų kaip gimtąją nurodė savo tautybės kalbą: taip atsakiusių lietuvių buvo 99,2 procento, lenkų – 77,1 procento ir rusų – 87,2 procento. Mažesnių tautinių grupių gyventojai rečiau kaip gimtąją nurodė savo tautybės kalbą, pavyzdžiui, taip nurodžiusių baltarusių buvo 18,4 procento, ukrainiečių – 31,9 procento.

Dvi gimtąsias kalbas nurodė 0,6 procento (17,2 tūkst.) gyventojų, dažniausiai – lietuvių ir rusų (56 proc. visų nurodžiusių dvi gimtąsias kalbas gyventojų), lietuvių ir lenkų (19 proc.), lenkų ir rusų (14,4 proc.), baltarusių ir rusų (2,1 proc.), rusų ir ukrainiečių (1,6 proc.), lietuvių ir vokiečių (0,6 proc.) bei lietuvių ir anglų (0,6 proc.) kalbas.

Dvi gimtosios kalbos dažniau nurodytos 0–14 metų amžiaus grupėje (kas šeštas iš nurodžiusių gyventojų) (18 pav.). Beveik kas trečias gyventojas, nurodęs dvi gimtąsias kalbas, buvo 15–39 metų. Vyresnio amžiaus gyventojai rečiau nurodė dvi gimtąsias kalbas (kas dešimtas 65 metų ar vyresnis).

Mother tongue

During the Census, persons were asked about their mother tongue. For the first time persons were afforded an opportunity to indicate two mother tongues.

Mother tongue was indicated by 98.6 per cent of the population, of whom 98 per cent indicated one mother tongue. Most of the persons belonging to the biggest ethnic groups indicated the language of their ethnicity as their mother tongue: Lithuanians who answered like that made up 99.2, Poles – 77.1, Russians – 87.2 per cent. Persons belonging to smaller ethnic groups indicated the language of their ethnicity as their mother tongue rarer; for example, Belarusians who gave such an answer made up 18.4, Ukrainians – 31.9 per cent.

Two mother tongues were indicated by 0.6 per cent (17.2 thousand) of the population; those were usually Lithuanian and Russian (56 per cent of all the persons who indicated two mother tongues), Lithuanian and Polish (19 per cent), Polish and Russian (14.4 per cent), Belarusian and Russian (2.1 per cent), Russian and Ukrainian (1.6 per cent), Lithuanian and German (0.6 per cent), and Lithuanian and English (0.6 per cent) languages.

Two mother tongues were often indicated in the age group of 0–14 (each sixth person with two mother tongues) (Figure 18). Almost each third person who indicated two mother tongues was aged 15–39. Older people indicated two mother tongues rarer (each tenth person aged 65 and older).

Gyventojai, nurodę dvi
gimtąsias kalbas, pagal amžiaus grupes

Population who indicated two mother tongues by age group

18 pav.

Figure 18

LT – Grafikas. Jame pavaizduota: gyventojai, nurodę dvi gimtąsias kalbas, pagal amžiaus grupes, procentais. Daugiausia gyventojų, nurodžiusių dvi gimtąsias kalbas, buvo tarp 0–4 metų amžiaus gyventojų (7,9 proc.), 20–24 metų (7,2 proc.), 25–29 metų (8,6 proc.), 30–34 metų (7,8 proc.), 35–39 metų (7,4 proc.), 40–44 metų (7,2 proc.), 45–49 metų (7,4 proc.), 50–54 metų (7,6 proc.). 

EN – Graph. It shows the population who indicated two mother tongues by age group, in per cent. Two mother tongues were most often indicated in the age group of 0–4 (7.9 per cent), 20–24 (7.2 per cent), 25–29 (8.6 per cent), 30–34 (7.8 per cent), 35–39 (7.4 per cent), 40–44 (7.2 per cent), 45–49 (7.4 per cent), 50–54 (7.6 per cent).

Tikyba

2011 m. gyventojai save priskyrė 59 religinėms bendruomenėms (2001 m. – 28). Romos katalikams save priskyrė 2 mln. 350 tūkst. (77,2 proc.) gyventojų, stačiatikiams (ortodoksams) – 125,2 tūkst. (4,1 proc.), sentikiams – 23,3 tūkst. (0,8 proc.), evangelikams liuteronams – 18,4 tūkst. (0,6 proc.), evangelikams reformatams – 6,7 tūkst. (0,2 proc.), kitiems tikėjimams – 24,9 tūkst. (0,8 proc.) (19 pav.). Nuo 2001 m. gyventojų tikybos struktūra išliko beveik nepakitusi.

Religion

In 2011, the residents of Lithuania attributed themselves to 59 religious communities (in 2001, 28). 2 million 350 thousand persons (77.2 per cent) attributed themselves to Roman Catholics, 125.2 thousand (4.1 per cent) – Orthodox, 23.3 thousand (0.8 per cent) – Old Believers, 18.4 thousand (0.6 per cent) – Evangelical Lutherans, 6.7 thousand (0.2 per cent) – Evangelical Reformed Believers, 24.9 thousand (0.8 per cent) – other religions (Figure 19). Compared to 2001, the religious structure of the population remained almost unchanged.

Gyventojai pagal religinę bendruomenę, kuriai save priskyrė

Population by religious community to which they attributed themselves

19 pav.

Figure 19

LT – Skritulinis grafikas. Jame pavaizduota: gyventojai pagal religinę bendruomenę, kuriai save priskyrė, procentais. Romos katalikams save priskyrė 77,2 procento visų gyventojų, stačiatikiams (ortodoksams) – 4,1 procento, sentikiams – 0,8 procento, evangelikams liuteronams – 0,6 procento, evangelikams reformatams – 0,2 procento, kitiems tikėjimams – 0,9 procento, nė vienai religinei bendruomenei savęs nepriskyrė 6,1 procento, nenurodė – 10,1 procento.

EN – Pie graph. It shows the population by religious community to which they attributed themselves, in per cent. 77.2 per cent attributed themselves to Roman Catholics, 4.1 per cent – Orthodox, 0.8 per cent – Old Believers, 0.6 per cent – Evangelical Lutherans, 0.2 per cent – Evangelical Reformed Believers, 0.9 per cent – other religions. 6.1 per cent of the total population did not attribute themselves to any religious community, 10.1 per cent – did not answer the question about religion.

2011 m. savęs nė vienai religinei bendruomenei nepriskyrė 186,7 tūkst., arba 6,1 procento gyventojų (2001 m. – 331,1 tūkst., arba 9,5 proc.).

Didesnė nei 90 procentų Romos katalikų dalis užfiksuota Lazdijų rajono, Šilalės rajono, Kalvarijos ir Alytaus rajono savivaldybėse (20 pav.).

In 2011, 186.7 thousand persons, or 6.1 per cent of the total population, did not attribute themselves to any religious community (in 2001, 331.1 thousand, or 9.5 per cent).

The proportion of the population attributing themselves to Roman Catholics in municipalities is presented on the map (Figure 20).

Gyventojų, save priskyrusių Romos katalikų bendruomenei, dalis

Proportion of the population attributing themselves to Roman Catholics

20 pav.

Figure 20

LT – Žemėlapis. Jame pavaizduota: gyventojų, save priskyrusių Romos katalikų bendruomenei savivaldybėse, dalis, procentais nuo <75 iki >90. Mažiausia jų dalis buvo Visagino, Klaipėdos miesto, Vilniaus miesto, Zarasų rajono, Neringos ir Šiaulių miesto savivaldybėse. Didžiausia jų dalis buvo Lazdijų rajono, Šilalės rajono, Kalvarijos ir Alytaus rajono savivaldybėse.

EN – Map. It shows the population who attributed themself to the Roman Catholic community in municipalities, in per cent, from <75 to >90. The smallest proportions of Roman Catholics were in Visaginas, Klaipėda, Vilnius city, Zarasai district, Neringa and Šiauliai city municipalities, the largest – in Lazdijai district, Šilalė district, Kalvarija and Alytus district municipalities.

Tautiniu požiūriu margesnėse savivaldybėse Romos katalikams save priskyrusių gyventojų dalis mažesnė: Vilniaus miesto – 65,5 procento visų savivaldybės gyventojų, Klaipėdos miesto – 57,9, Visagino – 29,7 procento.

Romos katalikų bendruomenei save priskyrė 88,6 procento lenkų, 82,9 procento lietuvių, 49,6 procento baltarusių, 13,7 procento ukrainiečių, stačiatikių (ortodoksų) religinei bendruomenei – 51,5 procento rusų, 32,3 procento baltarusių, 59,1 procento ukrainiečių, sentikių bendruomenei – 11,8 procento rusų. Kitoms religinėms bendruomenėms save priskyrė įvairių tautybių gyventojai, tačiau jų dalys, palyginti su tų tautybių gyventojų skaičiumi, nedidelės, išskyrus musulmonų sunitų bendruomenę, kuriai save priskyrė 51,6 procento totorių, ir judėjų bendruomenę, kuriai save priskyrė 34 procentai žydų.

Gyventojų, save priskyrusių tradicinėms tikyboms*, amžiaus struktūra nebuvo vienoda. Romos katalikai ir evangelikai liuteronai iki 19 metų sudarė daugiau nei po 20 procentų visų gyventojų, save priskyrusių šioms religinėms bendruomenėms. Daugiau kaip po 30 procentų stačiatikių (ortodoksų), sentikių, graikų apeigų katalikų, evangelikų reformatų ir karaimų buvo 60 metų ir vyresni. 60 metų ir vyresni gyventojai, priskyrę save judėjų religinei bendruomenei, sudarė 41 procentą visų judėjų.

Daugiausia vaikų iki 14 metų (15,1 proc.) ir mažiausiai – 60 metų ir vyresnių gyventojų (6,3 proc.) nenurodė, kuriai religinei bendruomenei jie save priskyrė.

* 1995 m. spalio 4 d. Lietuvos Respublikos religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo Nr.I-1057 5 straipsnyje nurodyta, kad valstybė pripažįsta devynias Lietuvos istorinio, dvasinio bei socialinio palikimo dalį sudarančias tradicines Lietuvoje egzistuojančias religines bendruomenes ir bendrijas: lotynų apeigų katalikų, graikų apeigų katalikų, evangelikų liuteronų, evangelikų reformatų, ortodoksų (stačiatikių), sentikių, judėjų, musulmonų sunitų ir karaimų.

In more multi-ethnic municipalities, the proportions of inhabitants attributing themselves to Roman Catholics were smaller: in Vilnius city municipality – 65.5 per cent of the total population of the municipality, Klaipėda city municipality – 57.9, Visaginas municipality – 29.7 per cent.

88.6 per cent of Poles, 82.9 per cent of Lithuanians, 49.6 per cent of Belarusians and 13.7 per cent of Ukrainians attributed themselves to Roman Catholics, 51.5 per cent of Russians, 32.3 per cent of Belarusians, 59.1 per cent of Ukrainians – to Orthodox, 11.8 per cent of Russians – to Old Believers. Other religious communities were indicated by residents of various ethnicities; however, their proportions, compared to the total number of residents of those ethnicities, were not high, except for the Sunni Muslim community, which was indicated by 51.6 per cent of Tatars, and the Judaistic community, indicated by 34 per cent of Jews.

The age structure of the population who attributed themselves to traditional religions** was uneven. Roman Catholics and Evangelical Lutherans aged under 19 each made up more than 20 per cent of the total number of persons who attributed themselves to those religious communities. More than 30 per cent of each Orthodox, Old Believers, Greek Catholics, Evangelical Reformed Believers and Karaites were aged 60 and older. Residents aged 60 and older who attributed themselves to the Judaistic community made up 41 per cent of all Judaists.

The largest proportion of those who did not indicate to which religious community they attribute themselves were among children under 14 (15.1 per cent), the smallest part among 60 and older persons (6.3 per cent).

** Article 5 of the Law on Religious Communities and Associations of the Republic of Lithuania No I-1057 of 4 October 1995 establishes that the state recognises nine traditional religious communities and associations existing in Lithuania, which comprise a part of the historical, spiritual and social heritage of Lithuania: Roman Catholic, Greek Catholic, Evangelical Lutheran, Evangelical Reformed, Orthodox, Old Believer, Judaistic, Sunni Muslim and Karaite.