book external view

Migracinis mobilumas

Migration mobility

Gyventojai pagal gimimo vietą

Surašymas leido nustatyti nuolatinius Lietuvos gyventojus pagal gimimo ir nuolatinę gyvenamąją vietą vieni metai iki surašymo, pilietybę, nustatyti, ar jie kada nors gyveno užsienyje vienus metus ar ilgiau, gyventojų išvykimo ir grįžimo ar atvykimo į Lietuvą priežastis.

2 mln. 864 tūkst. (94,1 proc.) Lietuvos gyventojų gimė Lietuvoje, iš jų 51,6 procento – mieste, 42,5 procento – kaime (10 pav.). 179,6 tūkst., arba 5,9 procento, gyventojų gimė užsienyje. Didžiausią jų dalį (92,3 proc.) sudarė Europos valstybėse gimę asmenys: Europos Sąjungos valstybėse – 10,5 procento, kitose Europos valstybėse – 81,8 procento. Palyginti su 2001 m., 2,8 tūkst., arba 17,6 procento, padidėjo nuolatinių Lietuvos gyventojų, gimusių Europos Sąjungos valstybėse, skaičius.

Population by place of birth

The Census enabled determining the population of Lithuania by place of birth and usual place of residence one year prior to the Census, their citizenship, whether they ever lived abroad for one year or longer, reasons for leaving or coming (returning) to Lithuania.

2 million 864 thousand (94.1 per cent) residents of Lithuania were born in Lithuania, of them 51.6 per cent – in urban, 42.5 per cent – in rural areas (Figure 10). 179.6 thousand, or 5.9 per cent of the population, were born abroad; the major part thereof (92.3 per cent) were born in European countries: those born in the EU Member States – 10.5, in other European countries – 81.8 per cent. Compared to 2001, the number of residents of Lithuania born in the EU Member States grew by 2.8 thousand, or 17.6 per cent.

Gyventojai pagal gimimo vietą

Population by place of birth

10 pav.

Figure 10

LT – Skritulinis grafikas. Jame pavaizduota: gyventojų skaičius pagal gimimo vietą, procentais. 51,6 procento Lietuvos gyventojų gimė mieste, 42,5 procento – kaime; 5,9 procento gyventojų gimė užsienyje, iš jų 2,6 procento – Rusijoje, 1,6 procento – Baltarusijoje, 0,5 procento – Ukrainoje, 0,3 procento – Latvijoje, 0,2 procento – Kazachstane, 0,7 procento – kitose valstybėse.

En – Pie graph. It shows the population by place of birth, in per cent. 51.6 per cent of Lithuania’s residents were born in urban, 42.5 per cent – in rural areas; 5.9 per cent were born abroad, of whom 2.6 per cent – in Russia, 1.6 per cent – Belarus, 0.5 – Ukraine, 0.3 per cent – Latvia, 0.2 per cent – Kazakhstan, 0.7 per cent – other countries.

Daugiausia mieste gimusių gyventojų buvo iki 39 metų amžiaus, kaime – 50 metų ir vyresnių (11 pav.). Didžiausia dalis (11,7 proc.) gimusių užsienyje Lietuvos gyventojų buvo 50–59 metų amžiaus grupėje. Kas ketvirtas Lietuvos gyventojas, gimęs Europos Sąjungos valstybėse, buvo iki 14 metų.

Most of the residents born in urban areas were aged under 39, those born in rural areas – 50 and older (Figure 11). 11.7 per cent of the population of Lithuania who were born abroad were aged 50–59. Each fourth resident of Lithuania who was born in the EU Member States was aged under 14.

Gyventojai pagal gimimo vietą ir amžiaus grupes

Population by place of birth and age group

11 pav.

Figure 11

LT – Grafikas. Jame pavaizduota: gyventojai pagal gimimo vietą ir amžiaus grupes, procentais. Gyventojų, gimusių mieste, buvo daugiau iki 49 metų amžiaus grupėse, o gyventojų, gimusių kaime, – 50 metų ir vyresnių. Didžiausia dalis gimusių užsienyje Lietuvos gyventojų buvo 50–59 metų amžiaus grupėje.

EN – Graph. It shows the population by place of birth and age group, in per cent. Those born in urban areas were mainly aged under 49, in rural areas – 50 and older. The largest proportion of Lithuania’s residents born abroad was in the age group of 50–59.

Didžioji dalis gimusių užsienyje gyventojų buvo Visagino (1 tūkst. gyventojų teko 531 užsienyje gimęs asmuo), Šalčininkų rajono (143), Klaipėdos miesto (129) ir Švenčionių rajono (127) savivaldybėse (12 pav.).

The number of residents born abroad by municipality is presented on the map (Figure 12).

Gyventojai, gimę užsienyje

Population born abroad

12 pav.

Figure 12

LT – Žemėlapis. Jame pavaizduota: kiek 1 tūkst. gyventojų teko gimusiųjų užsienyje, nuo <20 iki >100, taip pat kiek miestų savivaldybių gyventojų gimė Rusijoje, Baltarusijoje, Ukrainoje, Latvijoje ir kitose valstybėse, procentais. Didžiausia dalis gimusių užsienyje gyventojų buvo Visagino, Šalčininkų rajono, Klaipėdos miesto, Švenčionių rajono ir Vilniaus miesto savivaldybėse, mažiausia – Šilalės rajono, Kelmės rajono, Rietavo, Raseinių, Molėtų, Telšių ir Lazdijų rajonų savivaldybėse. Daugiausia miestų savivaldybių gyventojų, gimusių užsienyje, gimė Rusijoje.

EN – Map. It shows the number of residents born abroad per 1000 population, from <20 to >100, and the number of urban residents born in Russia, Belarus, Ukraine, Latvia and other countries, in per cent. The largest proportion of those born abroad was in Visaginas, Šalčininkai district, Klaipėda city, Švenčionys district and Vilnius city municipalities, the smallest – in Šilalė, Kelmė district, Rietavas, Raseiniai, Molėtai, Telšiai and Lazdijai district municipalities. The largest proportion of urban residents born abroad were born in Russia.

Gyventojų sėslumas

2 mln. 814 tūkst. (93,4 proc.) gyventojų nurodė, kad vieni metai iki surašymo (2010 m. kovo 1 d.) gyveno toje pačioje gyvenamojoje vietovėje, t. y. nekeitė gyvenamosios vietos, gyveno tame pačiame mieste ar toje pačioje kaimo seniūnijoje (13 pav.).

Population by place of usual residence one year prior to the Census

2 million 814 thousand (93.4 per cent) persons indicated that one year prior to the Census (1 March 2010) they were living in the same locality, i.e. had not changed their place of residence, lived in the same city/town or rural ward (Figure 13).

Gyventojai pagal nuolatinę gyvenamąją vietovę vieni metai iki surašymo

Population by place of usual residence one year prior to the Census

13 pav.

Figure 13

LT – Skritulinis grafikas. Jame pavaizduota: gyventojai pagal nuolatinę gyvenamąją vietą vieni metai iki surašymo, procentais. 93,4 procento gyventojų vieni metai iki surašymo (2010 m. kovo 1 d.) gyveno toje pačioje gyvenamojoje vietovėje, t. y. nekeitė gyvenamosios vietos, gyveno tame pačiame mieste ar toje pačioje kaimo seniūnijoje, 1,8 procento gyventojų gyveno kitoje gyvenamojoje vietovėje, 0,5 procento gyventojų gyveno užsienyje, 4,3 procento gyventojų nenurodė, ar vieni metai iki surašymo gyveno toje pačioje, ar kitoje gyvenamojoje vietovėje.

EN – Pie graph. It shows the population by place of usual residence one year prior to the Census, in per cent. One year prior to the Census (on 1 March 2010), 93.4 per cent of the Lithuania’s population were living in the same locality, i.e. did not change the place of residence, were living in the same city/town or rural ward, 1.8 per cent – were living in another locality within Lithuania, 0.5 per cent – were living abroad. 4.3 per cent of the population did not indicate whether one year prior to the Census they were living in the same or in another locality.

53,3 tūkst., arba 1,8 procento, gyventojų vieni metai iki surašymo gyveno kitoje Lietuvos vietovėje. Miesto gyventojų, gyvenusių kitoje gyvenamojoje vietovėje, dalis sudarė 53,3 procento, kaimo gyventojų – 46,7 procento.

16,1 tūkst., arba 0,5 procento, gyventojų vieni metai iki surašymo gyveno užsienyje. Dauguma jų gyveno Jungtinėje Karalystėje (5,9 tūkst., arba 36,8 proc. visų gyvenusių užsienyje nuolatinių Lietuvos gyventojų), Airijoje (1,8 tūkst., arba 11,1 proc.), Norvegijoje (1,6 tūkst., arba 10,1 proc.) ir Vokietijoje (0,9 tūkst., arba 5,4 proc.).

4,3 procento gyventojų nenurodė, ar vieni metai iki surašymo gyveno toje pačioje, ar kitoje gyvenamojoje vietovėje.

Judresni jauni gyventojai. Daugiausia (44,2 proc.) kitoje gyvenamojoje vietovėje vieni metai iki surašymo gyveno 20–29 metų amžiaus gyventojai. Iš jų 64 procentai gyventojų gyveno kituose miestuose, 11,4 procento – kitose kaimo seniūnijose, 24,6 procento – užsienyje. Sėsliausi – 60 metų ir vyresni gyventojai.

One year prior to the Census, 53.3 thousand persons, or 1.8 per cent of the total population, were living in another locality of Lithuania. Urbanresidents who were living in another locality made up 53.3, rural residents – 46.7 per cent.

16.1 thousand persons, or 0.5 per cent of the total population, one year prior to the Census were living abroad. Most of them were living in the United Kingdom (5.9 thousand, or 36.8 per cent of the total population of Lithuania who were living abroad), Ireland (1.8 thousand, or 11.1 per cent), Norway (1.6 thousand, or 10.1 per cent) and Germany (0.9 thousand, or 5.4 per cent).

4.3 per cent of the population did not indicate whether one year prior to the Census they were living in the same or in another locality.

Young people were more mobile. Most of those (44.2 per cent) who one year prior to the Census were living in another locality were aged 20–29. Out of that number, 64 per cent were living in another city/town, 11.4 per cent – in another rural ward, 24.6 per cent – abroad.

Vienus metus ar ilgiau užsienyje gyvenę šalies gyventojai

205,9 tūkst., arba 6,8 procento, nuolatinių Lietuvos gyventojų buvo gyvenę užsienyje vienus metus ar ilgiau. Daugiausia jų gyveno Rusijoje (81,6 tūkst., arba 39,7 proc. visų užsienyje gyvenusių Lietuvos gyventojų), Baltarusijoje (24,1 tūkst., arba 11,7 proc.), Jungtinėje Karalystėje (20,2 tūkst., arba 9,8 proc.), Airijoje (10,6 tūkst., arba 5,1 proc.) ir Ukrainoje (10,5 tūkst., arba 5,1 proc.) (14 pav.).

Residents of Lithuania who have ever lived abroad for one year or longer

205.9 thousand (6.8 per cent) residents of Lithuania have ever lived abroad for one year or longer. Most of them were living in Russia (81.6 thousand, or 39.7 per cent of the total population of Lithuania who were living abroad), Belarus (24.1 thousand, or 11.7 per cent), United Kingdom (20.2 thousand, or 9.8 per cent), Ireland (10.6 thousand, or 5.1 per cent) and Ukraine (10.5 thousand, or 5.1 per cent) (Figure 14).

Gyventojai, gyvenę užsienyje vienus metus ar ilgiau, pagal valstybes, kuriose gyveno

Residents who have ever lived abroad for one year or longer by country where they were living

14 pav.

Figure 14

LT – Grafikas. Jame pavaizduota: gyventojai, gyvenę užsienyje vienus metus ar ilgiau, pagal valstybes, kuriose gyveno, procentais. Rusijoje tokių gyventojų gyveno (39,7 proc. visų užsienyje gyvenusių Lietuvos gyventojų), Baltarusijoje (11,7 proc.), Jungtinėje Karalystėje (9,8 proc.), Airijoje (5,1 proc.), Ukrainoje (5,1 proc.), Vokietijoje (4,5 proc.), Latvijoje (3,6 proc.), JAV (3 proc.), Ispanijoje (2,1 proc.), Kazachstane (1,8 proc.), Norvegijoje (1,5 proc.), Lenkijoje (1,3 proc.), Danijoje (1,0 proc.), kitose valstybėse (9,8 proc.).

EN – Graph. It shows the population who were living abroad for one year or longer by country where they were living, in per cent. Most of them were living in Russia (39.7 per cent of all the residents of Lithuania who were living abroad), Belarus (11.7 per cent), United Kingdom (9.8 per cent), Ireland (5.1 per cent), Ukraine (5.1 per cent), Germany (4.5 per cent), Latvia (3.6 per cent), USA (3.0 per cent), Spain (2.1 per cent), Kazakhstan (1.8 per cent), Norway (1.5 per cent), Poland (1.3 per cent), Denmark (1 per cent), other counties (9.8 per cent).

6 tūkst. (9,7 proc. visų vienus metus ar ilgiau užsienyje gyvenusių) Lietuvos gyventojų nurodė, kad iki 1989 m. į užsienį buvo išvykę dėl šeiminių priežasčių, 4,8 tūkst. (7,8 proc.) – dirbti, 1,6 tūkst. (2,5 proc.) – mokytis, 48,8 tūkst. (78,9 proc.) gyventojų nurodė kitą priežastį (buvo ištremti iš Lietuvos, tarnavo tarybinėje kariuomenėje ir kt.).

Nuo 1990 m. dauguma gyventojų, gyvenusių užsienyje, buvo išvykę į užsienį dirbti (42,4 tūkst., arba 58,2 proc.), 12,4 tūkst. (17,1 proc.) – dėl šeiminių priežasčių, 7,2 tūkst. (9,8 proc.) – mokytis, 10,1 tūkst. (13,8 proc.) gyventojų – dėl kitos priežasties.

119,3 tūkst. (57,9 proc.) Lietuvos gyventojų, gyvenusių užsienyje, nurodė, kad atvyko ar grįžo gyventi į Lietuvą iki 1989 m., dauguma jų – iš buvusios Sovietų Sąjungos respublikų (15 pav.).

6 thousand residents of Lithuania (9.7 per cent of all the persons who were living abroad for one year or longer) indicated that they had left abroad before the year 1989 for family reasons, 4.8 thousand (7.8 per cent) – to work, 1.6 thousand (2.5 per cent) – to study, 48.8 thousand (78.9 per cent) – for other reasons (were exiled from Lithuania, doing service in the Soviet Armed Forces, etc.).

Most of the persons who left Lithuania after 1990 (the restoration of independence of Lithuania) went abroad to work (42.4 thousand, or 58.2 per cent), 12.4 thousand (17.1 per cent) – for family reasons, 7.2 thousand (9.8 per cent) – to study, 10.1 thousand (13.8 per cent) – for other reasons.

119.3 thousand (57.9 per cent) of the population of Lithuania who were living abroad indicated that they came or returned to Lithuania before 1989, most of them – from the former Soviet republics (Figure 15).

Gyventojai, gyvenę užsienyje vienus metus ar ilgiau, pagal atvykimo ar grįžimo gyventi į Lietuvą laikotarpį ir valstybę, kurioje gyveno

Residents who have ever lived abroad for one year or longer by period of coming or returning to Lithuania and country where they were living

15 pav.

Figure 15

LT – Trys grafikai. Juose pavaizduota: kiek gyventojų, gyvenusių užsienyje vienus metus ar ilgiau, atvyko ar grįžo gyventi į Lietuvą iki 1989 m., 1990–1999 m. ir 2000–2011 m., ir valstybę, kurioje gyveno. Iki 1989 m. dauguma Lietuvos gyventojų, gyvenusių užsienyje, nurodė, kad atvyko ar grįžo gyventi į Lietuvą iš buvusios Sovietų Sąjungos respublikų (iš Rusijos – 58,8 proc., Baltarusijos – 17,5 proc., Ukrainos – 6,9 proc.). 1990–1999 m. dauguma Lietuvos gyventojų, gyvenusių užsienyje, nurodė, kad atvyko ar grįžo gyventi į Lietuvą iš Rusijos (39,8 proc.), 2000–2011 m. – iš Jungtinės Karalystės (29 proc.), Airijos (15,5 proc.), JAV (7,5 proc.), Vokietijos (6,9 proc.), Ispanijos (6,3 proc.).

EN – Three graphs, showing the number of residents who had been living abroad for one year or longer and who came or returned to Lithuania before 1989, in 1990–1999 and 2000–2011 by country where they had been living. Most residents who had lived abroad before 1989 indicated that they came or returned to Lithuania from former Soviet republics (Russia – 58.8, Belarus – 17.5, Ukraine – 6.9 per cent), those who had lived abroad in 1990–1999 – from Russia (39.8 per cent), in 2000–2011 – from the United Kingdom (29 per cent), Ireland (15.5 per cent), USA (7.5 per cent), Germany (6.9 per cent), Spain (6.3 per cent).

Nuo 1990 m. 84,6 tūkst. (41,1 proc.) asmenų atvyko ar grįžo gyventi į Lietuvą, iš jų 67 tūkst., arba 32,5 proc. – 2000–2011 metais. 29 procentai gyventojų 2000–2011 m. į Lietuvą atvyko ar grįžo iš Jungtinės Karalystės, 15,5 – iš Airijos, 7,5 – iš Jungtinių Amerikos Valstijų, 6,9 – iš Vokietijos, 6,3 – iš Ispanijos, 4,5 procento – iš Norvegijos.

Gyventojai, atvykę ar grįžę gyventi į Lietuvą iki 1989 m., dažniausiai nurodė, kad atvyko ar grįžo dėl šeiminių priežasčių (36,5 tūkst., arba 30,6 proc. visų atvykusių ar grįžusių gyventi į Lietuvą gyventojų), 32,6 tūkst. (27,3 proc.) gyventojų norėjo gyventi tėvynėje, 20,6 tūkst. (17,3 proc.) – dirbti, 4 tūkst. (3,2 proc.) – mokytis.

33,8 tūkst., arba 40 proc. visų atvykusių ar grįžusių gyventi į Lietuvą gyventojų nuo 1990 m., nurodė, kad atvyko ar grįžo gyventi į Lietuvą dėl šeiminių priežasčių, 24,8 tūkst. (29,3 proc.) gyventojų norėjo gyventi tėvynėje, 6,1 tūkst. (7,2 proc.) – dirbti, 4,8 tūkst. (5,7 proc.) – mokytis.

From 1990, 84.6 thousand (41.1 per cent) persons came or returned to live in Lithuania, of whom 67 thousand, or 32.5 per cent, – during the period from 2000 to 2011. In 2000–2011, 29 per cent of the population came or returned to Lithuania from the United Kingdom, 15.5 per cent – Ireland, 7.5 per cent – USA, 6.9 per cent – Germany, 6.3 per cent – Spain, 4.5 per cent – Norway.

Persons who came or returned to live in Lithuania before 1989 usually indicated that they came or returned for family reasons (36.5 thousand, or 30.6 per cent of all the persons who came or returned to live in Lithuania), 32.6 thousand (27.3 per cent) – because they wanted to live in the homeland, 20.6 thousand (17.3 per cent) – to work, 4 thousand (3.2 per cent) – to study.

33.8 thousand, or 40 per cent of all the persons who came or returned to live in Lithuania after 1990, indicated that they came or returned for family reasons, 24.8 thousand (29.3 per cent) – because they wanted to live in the homeland, 6.1 thousand (7.2 per cent) – to work, 4.8 thousand (5.7 per cent) – to study.

Pilietybė

Surašyti 108 valstybių piliečiai. Absoliuti dauguma (99,8 proc.) Lietuvos gyventojų nurodė turintys vieną pilietybę, iš jų 99,3 procento – Lietuvos Respublikos, 0,4 – Rusijos Federacijos, 0,3 – kitų valstybių.

4,1 tūkst. Lietuvos gyventojų turėjo daugiau nei vieną pilietybę, iš jų beveik pusė gyventojų (1,9 tūkst., arba 46,4 proc.) turėjo Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos, 12,3 procento – Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos, 8 procentai – Lietuvos Respublikos ir Ukrainos pilietybes.

2,4 tūkst., arba 0,1 procento, gyventojų neturėjo pilietybės.

Palyginti su 2001 m., gyventojų, turinčių Lietuvos Respublikos pilietybę, dalis padidėjo 0,1 procentinio punkto.

Per dešimt metų 1,5 karto padaugėjo gyventojų, turinčių kitų Europos Sąjungos valstybių pilietybę (2011 m. – 2,8 tūkst., 2001 m. – 1,8 tūkst. gyventojų).

Iš visų gimusių Lietuvoje gyventojų 99,8 procento turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę. Iš visų gimusių užsienyje gyventojų 87,9 procento turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę, 4,7 procento gyventojų turėjo Rusijos Federacijos pilietybę, 1,7 procento – Baltarusijos Respublikos, 1,1 – Ukrainos pilietybę. Ne Lietuvoje gimusių ir turinčių kitų valstybių pilietybę gyventojų dalis nebuvo didelė.

Visagino savivaldybė išsiskyrė kitų valstybių pilietybę turinčių gyventojų skaičiumi: 6,3 procento (1,4 tūkst.) turėjo Rusijos Federacijos, 0,9 procento (0,2 tūkst.) – Baltarusijos Respublikos, 0,7 procento (0,2 tūkst.) – Ukrainos, 0,4 procento (0,1 tūkst.) – kitų valstybių.

Citizenship

During the Census, citizens of 108 countries were enumerated. Most (99.8 per cent) of the population of Lithuania indicated that they had one citizenship, of them 99.3 per cent – of the Republic of Lithuania, 0.4 – of the Russian Federation, 0.3 – of other countries.

4.1 thousand residents of Lithuania had more than one citizenship; of them, almost half (1.9 thousand, or 46.4 per cent) – of the Republic of Lithuania and of the Russian Federation, 12.3 per cent – of the Republic of Lithuania and of the Republic of Belarus, 8 per cent – of the Republic of Lithuania and of Ukraine.

2.4 thousand (0.1 per cent) persons were stateless.

Compared to 2001, the proportion of persons having Lithuanian citizenship grew by 0.1 percentage point.

Over the decade, the number of persons having the citizenship of other EU countries grew 1.5 times (from 1.8 thousand in 2001 to 2.8 thousand in 2011).

Out of the total number of persons who were born in Lithuania, 99.8 per cent had the citizenship of the Republic of Lithuania. Out of the total number of persons who were born abroad, 87.9 per cent had the citizenship of the Republic of Lithuania, 4.7 per cent – of the Russian Federation, 1.7 per cent – of the Republic of Belarus, 1.1 per cent – of Ukraine.