book external view

Geografinės ir demografinės gyventojų charakteristikos

Geographical and demographic characteristics of the population

Gyventojai ir jų teritorinis pasiskirstymas

Lietuvos Respublikos 2011 metų visuotinio gyventojų ir būstų surašymo (toliau – surašymas) duomenimis, 2011 m. kovo 1 d. Lietuvoje gyveno 3 043 429 nuolatiniai gyventojai (2001 m. surašymo metu – 3 483 972 gyventojai).

2011 m., palyginti su 2001 m., gyventojų skaičius sumažėjo 12,6 procento (440,6 tūkst.). Gyventojų mažėjimą daugiausia lėmė neigiama tarptautinė migracija (76,9 proc. bendro sumažėjimo) – per dešimtmetį iš šalies išvyko 402,9 tūkst. gyventojų, o atvyko – 64,2 tūkst., taip pat neigiama natūrali kaita (23,1 proc. bendro sumažėjimo), dėl kurios gyventojų sumažėjo 101,9 tūkst. – per dešimt metų šalyje gimė 324,1 tūkst., mirė – 426 tūkst. gyventojų. Gyventojų skaičiaus pokytis pateiktas žemėlapyje (1 pav.).

Population and their territorial distribution

According to the data of the 2011 Population and Housing Census of the Republic of Lithuania (hereinafter referred to as “Census”), on 1 March 2011, Lithuania was inhabited by 3 043 429 permanent residents (according to the 2001 Census data, 3 483 972).

In 2011, compared to 2001, the population decreased by 12.6 per cent (440.6 thousand). The decrease was mainly conditioned by negative net migration (76.9 per cent of the overall decrease) and a negatives natural change (23.1 per cent of the overall decrease). The change in the population is pictured on the map (Figure 1).

Gyventojų skaičiaus pokytis savivaldybėse 2001–2011 m.

Change in the population in municipalities, 2001–2011

1 pav.

Figure 1

LT – Žemėlapis. Jame pavaizduota: gyventojų skaičiaus pokytis savivaldybėse 2001–2011 metais, procentais, nuo <-20 iki >0. Didžiausias gyventojų pokytis – Visagino, Akmenės rajono, Pagėgių, Kelmės rajono, Biržų rajono, Ignalinos rajono, Jurbarko rajono savivaldybėse. Mažiausias gyventojų pokytis – Klaipėdos rajono, Neringos, Vilniaus rajono, Kauno rajono savivaldybėse.

EN – Map. It shows the population change in municipalities in 2001–2011, in per cent, from <−20 to >0. The largest population change was observed in Visaginas, Akmenė district, Pagėgiai, Kelmė, Biržai, Ignalina, Jurbarkas district municipalities, the smallest – in Klaipėda district, Neringa, Vilnius and Kaunas district municipalities.

Gyventojų skaičius per dešimtmetį tarp surašymų sumažėjo 56 iš 60 savivaldybių. Daugiau nei penktadaliu gyventojų sumažėjo Visagino – 23,6 procento, Akmenės rajono – 22,9, Pagėgių – 22,2, Kelmės rajono – 20,6, Biržų rajono – 20,5, Ignalinos ir Jurbarko rajonų – po 20,1 procento, savivaldybėse. Gyventojų skaičius padidėjo tik 4 savivaldybėse: Klaipėdos rajono – 11 procentų, Neringos – 7,7, Vilniaus ir Kauno rajonų – atitinkamai 7,6 ir 5,4 procento.

Savivaldybės, kuriose gyveno iki 30 tūkst. gyventojų, sudarė 45 procentus visų savivaldybių. Daugiausia gyventojų buvo Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio miestų savivaldybėse, mažiausiai – Neringos (2,6 tūkst.), Birštono (4,6 tūkst.), Rietavo (8,7 tūkst.) ir Pagėgių (9,5 tūkst.) savivaldybėse.

Gyventojų tankis siekė 46,6 gyventojo viename kvadratiniame kilometre (2001 m. – 53,4 gyventojo) (2 pav.).

Municipalities with the resident population of up to 30 thousand made up 45 per cent of all municipalities. In terms of the number of inhabitants, Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Šiauliai and Panevėžys city municipalities were the biggest, while Neringa (2.6 thousand), Birštonas (4.6 thousand), Rietavas (8.7 thousand) and Pagėgiai (9.5 thousand) municipalities – the smallest.

The population density was 46.6 persons per square kilometre (in 2001, 53.4) (Figure 2).

Gyventojų tankis savivaldybėse

Population density in municipalities

2 pav.

Figure 2

LT – Žemėlapis. Jame pavaizduota: savivaldybių gyventojų skaičius viename kvadratiniame kilometre, nuo <20 iki >49,9. Tankiausiai buvo gyvenama Kauno, Panevėžio, Klaipėdos, Alytaus, Šiaulių ir Vilniaus miestų savivaldybėse, rečiausiai – Varėnos, Ignalinos ir Zarasų rajonų savivaldybėse.

EN – Map. It shows the number of inhabitants in municipalities per square kilometre, from <20 to >49.9. The highest population density was observed in Kaunas, Panevėžys, Klaipėda city, Alytus town, Šiauliai and Vilnius city municipalities, the lowest – in Varėna, Ignalina and Zarasai district municipalities.

2011 m. kovo 1 d. 103 šalies miestuose gyveno 2 031,2 tūkst. (66,7 proc. visų šalies gyventojų), 16 762 kaimo gyvenamosiose vietovėse – 1 012,2 tūkst. (33,3 proc.) gyventojų. Nuo 2001 m. iki 2011 m. mieste gyventojų sumažėjo 300,9 tūkst., kaime – 139,7 tūkst. Miesto ir kaimo gyventojų dalys, palyginti su 2001 m., išliko beveik nepakitusios.

Keturiuose miestuose – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose – gyveno daugiau nei po 100 tūkst. gyventojų (54,8 proc. visų miesto gyventojų). 2011 m. Panevėžyje užfiksuotas gyventojų skaičius buvo mažesnis negu 100 tūkst. ir siekė 99,7 tūkst. (2001 m. – 119,7 tūkst.)

Trečdalyje miestų, turinčių iki 2 tūkst. gyventojų, gyveno tik 38,1 tūkst. (1,9 proc. visų miesto gyventojų). Panemunėje (274 gyventojai), Troškūnuose (451), Smalininkuose (515), Kavarske (666), Dusetose (717), Pandėlyje (809), Užventyje (833) ir Dūkšte (888) gyveno mažiau negu 1 tūkst. gyventojų. Palyginti su 2001 m., gyventojų skaičius sumažėjo beveik visuose miestuose, padidėjo tik Neringoje ir Baltojoje Vokėje.

Lietuvoje beveik 40 procentų kaimų sudarė kaimai iki 9 gyventojų. 1 255 (7,5 proc.) kaimuose gyveno daugiau kaip po 200 gyventojų, 88 – daugiau kaip po 1 tūkst. gyventojų, 18 – daugiau kaip po 2 tūkst. gyventojų. Trijuose kaimuose gyveno daugiau kaip po 4 000 gyventojų: Skaidiškių kaime (Vilniaus rajono savivaldybėje) – 4 133, Raudondvario kaime (Kauno rajono savivaldybėje) – 4 142, ir Domeikavos kaime (Kauno rajono savivaldybėje) – 5 006 gyventojai.

On 1 March 2011, 103 cities and towns of the country were inhabited by 2 031.2 thousand (66.7 per cent of the total population of the country), 16 762 rural populated localities – 1 012.2 thousand (33.3 per cent) people. From 2001 to 2011, the urban population decreased by 300.9 thousand, the rural one – by 139.7 thousand. Compared to 2001, the proportions of the urban and rural population remained almost unchanged.

In each of the four cities – Vilnius, Kaunas, Klaipėda and Šiauliai – the population exceeded 100 thousand (54.8 per cent of the total urban population). In 2011, the number of inhabitants recorded in Panevėžys city was lower than 100 thousand (99.7 thousand) (in 2001, 119.7 thousand).

In one-third of towns with the population of less than 2 thousand, the total population amounted to just 38.1 thousand (1.9 per cent of the total urban population).

Gyventojų lyties ir amžiaus struktūra

2011 m. Lietuvoje gyveno 1 402,6 tūkst. vyrų ir 1 640,8 tūkst. moterų. Vyrai sudarė 46,1, moterys – 53,9 procento visų gyventojų. Per dešimt metų vyrų sumažėjo 226,6 tūkst. (13,9 proc.), moterų – 214 tūkst. (11,5 proc.).

2011 m. 1 tūkst. vyrų teko 1 170 moterų (2001 m. – 1 139). Daugiausia moterų 1 tūkst. vyrų teko Kauno (1 260), Panevėžio ir Šiaulių miestų (po 1 252) bei Druskininkų (1 250) savivaldybėse, mažiausiai – Kaišiadorių rajono (973), Neringos (1 028), Alytaus rajono (1 058) ir Klaipėdos rajono (1 064) savivaldybėse.

Gyventojai pagal pagrindines amžiaus grupes pasiskirstė taip: vaikai iki 14 metų sudarė 14,9 procento, 15–64 metų amžiaus gyventojai – 67,2 procento, 65 metų ir vyresni gyventojai – 17,9 procento visų šalies gyventojų (2001 m. – atitinkamai 19,5, 66,4 ir 14,1 procento).

Darbingo amžiaus prailginimas ir sumažėjęs gimstamumas lėmė darbingo ir pensinio amžiaus gyventojų dalies didėjimą (3 pav.).

Age and sex structure of the population

In 2011, Lithuania was inhabited by 1 402.6 thousand men and 1 640.8 thousand women. Men made up 46.1, women – 53.9 per cent of the total population. Over the decade, the number of men decreased by 226.6 thousand (13.9 per cent), that of women – by 214 thousand (11.5 per cent).

In 2011, there were 1 170 women per 1 000 men (in 2001, 1 139).

The distribution of the population by the main age group was as follows: children under 14 made up 14.9, population aged 15–64 – 67.2, population aged 65 and older – 17.9 per cent of the total population (in 2001, 19.5, 66.4 and 14.1 per cent respectively).

The extension of the working age and a decrease in the birth rates conditioned an increase in the proportions of the working- and retirement-age population (Figure 3).

0–15 metų, darbingo ir pensinio amžiaus gyventojai

Population aged 0–15, of working and retirement age

3 pav.

Figure 3

LT – Grafikas. Jame pavaizduota: 0–15 metų, darbingo amžius ir pensinio amžiaus gyventojų dalys atitinkamais surašymų metais. 0–15 metų gyventojai 1959 m. sudarė 28,5 procento, 1970 m. – 28,8 procento, 1979 m. – 25,4 procento, 1989 m. – 24,1 procento, 2001 m. – 21,1 procento, 2011 m. – 16,1 proc. Darbingo amžiaus gyventojai 1959 m. sudarė 56,7 procento, 1970 m. – 53,5 procento, 1979 m. – 57,4 procento, 1989 m. – 56,9 procento, 2001 m. – 58,7 procento, 2011 m. – 62,5 proc. Pensinio amžiaus gyventojai 1959 m. sudarė 14,8 procento, 1970 m. – 17,7 procento, 1979 m. – 17,2 procento, 1989 m. – 19 procentų, 2001 m. – 20,2 procento, 2011 m. – 21,4 procento. 

EN – Graph. It shows the percentage of the population aged 0–15, of working and of retirement age in respective census years. In 1959, the population aged 0–15 made up 28.5, in 1970 – 28.8, in 1979 – 25.4, in 1989 – 24.1, in 2001 – 21.1, in 2011 – 16.1 per cent of the total population. In 1959, the working-age population made up 56.7, in 1970 – 53.5, in 1979 – 57.4, in 1989 – 56.9, in 2001 – 58.7, in 2011 – 62.5 per cent of the total population. In 1959, the retirement-age population made up 14.8, in 1970 – 17.7, in 1979 – 17.2, in 1989 – 19, in 2001 – 20.2, in 2011 – 21.4 per cent of the total population.

Per dešimtmetį tarp surašymų 0–15 metų amžiaus vaikų skaičius sumažėjo 245,4 tūkst., arba 33,3 procento. 2001 m. 0–15 metų amžiaus vaikų skaičius 4,6 procento viršijo pensinio amžiaus gyventojų skaičių, o 2011 m. jų buvo 24,6 procento mažiau negu pensinio amžiaus gyventojų (4, 5, 6 pav.).

Over the decade between censuses, the number of children aged 0–15 decreased by 245.4 thousand, or 33.3 per cent. In 2001, the number of children aged 0–15 exceeded that of people of retirement age by 4.6 per cent, while in 2011 it was by 24.6 per cent lower than that of people of retirement age (Figures 4, 5, 6).

Gyventojai pagal lytį ir amžių

Population by sex and age

4 pav.

Figure 4

LT – Grafikas–piramidė. Jame pavaizduota: Lietuvos gyventojai pagal lytį ir amžių, vyrų ir moterų pokytis nuo 2001 m. iki 2011 m.

EN – Graph-pyramid. It shows the Lithuanian population by sex and age, the change in the number of males and females from 2001 to 2011.

Miesto gyventojai pagal lytį ir amžių

Urban population by sex and age

5 pav.

Figure 5

LT – Grafikas–piramidė. Jame pavaizduota: miesto gyventojai pagal lytį ir amžių, vyrų ir moterų pokytis nuo 2001 m. iki 2011 m. 

EN – Graph-pyramid. It shows the urban population by sex and age, the change in the number of males and females from 2001 to 2011.

Kaimo gyventojai pagal lytį ir amžių

Rural population by sex and age

6 pav.

Figure 6

LT – Grafikas–piramidė. Jame pavaizduota: kaimo gyventojai pagal lytį ir amžių, vyrų ir moterų pokytis nuo 2001 m. iki 2011 m.

EN – Graph-pyramid. It shows the rural population by sex and age, the change in the number of males and females from 2001 to 2011.

Vaikai iki 15 metų mieste sudarė 15,7, kaime – 16,9 procento, darbingo amžiaus gyventojai – atitinkamai 63,5 ir 60,5 procento, pensinio amžiaus – atitinkamai 20,8 ir 22,6 procento.

Vidutinis gyventojų amžius (7 pav.) pailgėjo ir siekė 40,7 metų (2001 m. – 37): miesto gyventojų – 40,6 metų (2001 m. – 36,4), kaimo gyventojų – 41 metus (2001 m. – 38,3), vyrų – 37,8 (2001 m. – 34,6), moterų – 43,2 (2001 m. – 39,2). Vaikų dalies mažėjimas ir vidutinio amžiaus didėjimas rodo Lietuvos gyventojų senėjimą.

In urban areas, children under 15 made up 15.7, in the rural ones – 16.9 per cent, working-age population – 63.5 and 60.5 per cent, retirement-age population – 20.8 and 22.6 per cent respectively.

The average age of the population (Figure 7) increased and reached 40.7 years (in 2001, 37): of the urban population – 40.6 years (in 2001, 36.4), of the rural population – 41 years (in 2001, 38.3); of men – 37.8 years (in 2001, 34.6), of women – 43.2 years (in 2001, 39.2). The decrease in the proportion of children and the increase in the average age show that the population of Lithuania has been ageing.

Gyventojų vidutinis amžius

Average age of the population

7 pav.

Figure 7

LT – Grafikas. Jame pavaizduotas: Lietuvos gyventojų vidutinis amžius 1959 m. (30,9 metų), 1970 m. (32,3), 1979 m. ( 33,7), 1989 m. (34,5), 2001 m. (37) ir 2011 m. (40,7 metų). Miesto gyventojų vidutinis amžius: 1959 m. buvo 29,1 metų, 1970 m. – 30,2, 1979 m. – 31,6, 1989 m. – 32,9, 2001 m. – 36,4, 2011 m. – 40,6 metų. Kaimo gyventojų vidutinis amžius 1959 m. buvo 32,1 metų, 1970 m. – 34,5, 1979 m. – 36,8, 1989 m. – 37,8, 2001 m. – 38,3, 2011 m. – 41 metai.

EN – Graph. It shows the average age of the population in 1959 (30.9 years), 1970 (32.3), 1979 ( 33.7), 1989 (34.5), 2001 (37), and 2011 (40.7); the average age of the urban population in 1959 (29.1 years), 1970 (30.2), 1979 (31.6), 1989 (32.9), 2001 (36.4), and 2011 (40.6); the average age of the rural population in 1959 (32.1 years), 1970 (34.5), 1979 (36.8), 1989 (37.8), 2001 (38.3), and 2011 (41).